Informacinės visuomenės paslaugos

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Ūkio ministerijos, vykdydamas Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nuostatas, įgyvendina šias funkcijas:

  • prižiūri, kaip informacinės visuomenės paslaugų teikėjai laikosi šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų;
  • Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis bendradarbiauja su Europos Bendrijų Komisija ir atitinkamomis Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis, duomenis ryšiui palaikyti praneša Europos Bendrijų Komisijai ir Europos Sąjungos valstybėms narėms;
  • teikia prašomą informaciją Europos Bendrijų Komisijai ir atitinkamoms Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis), nepažeisdama teisės aktų teikia šioms institucijoms kitą reikiamą pagalbą;
  • informuoja Europos Bendrijų Komisiją apie sutarčių, kurių negalima sudaryti elektroninėmis priemonėmis, rūšis. Kartą per 5 metus parengia ataskaitą dėl teisės sudaryti sutartis elektroninėmis priemonėmis išimčių, kurioje nurodoma, kodėl šios išimtys būtinos. Minėtą ataskaitą patvirtinus Vyriausybei, Informacinės visuomenės plėtros komitetas ją pateikia Europos Bendrijų Komisijai;
  • elektroninėmis priemonėmis (taip pat turi teisę naudoti ir kitus būdus) teikia bendrą informaciją (tačiau ne teisines konsultacijas) apie informacinės visuomenės paslaugos teikėjų ir informacinės visuomenės paslaugos gavėjų teises ir pareigas, susijusias su elektroninėmis priemonėmis sudaromomis sutartimis, galimus informacinės visuomenės paslaugos teikėjų ir informacinės visuomenės paslaugos gavėjų ginčų sprendimo ir žalos atlyginimo būdus bei jų naudojimo praktinius aspektus, valstybės ir savivaldybių institucijas ar įstaigas, kurios gali suteikti papildomos informacijos ir (ar) praktinę pagalbą. Informacinės visuomenės plėtros komitetas savo interneto tinklalapyje skelbia apie būdus susisiekti su Informacinės visuomenės plėtros komitetu elektroninėmis priemonėmis;
  • įgyvendina 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo reguliavimo dalyku;
  • atlieka kitas Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Ūkio ministerijos elektroninėmis priemonėmis galima susisiekti šiais adresais info@ivpk.lt ir viktoras.kamarevcevas@ivpk.lt.

Informacinės visuomenės paslaugos – paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu informacinės visuomenės paslaugos gavėjo prašymu teikiamos paslaugos.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/48/EB iš dalies keičiančią Direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką:

  • „teikimas per atstumą“ reiškia, kad paslauga, teikiama šalims nesant kartu vienoje vietoje;
  • „elektroninėmis priemonėmis“ –reiškia, kad iš pradžių paslauga elektronine įranga pasiunčiama ir priimama duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį tankinimą) ir saugoti, o galutinai perduodama ir priimama laidais, radijo, optinėmis, kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;
  • „asmenišku paslaugų gavėjo prašymu“ reiškia, kad paslauga teikiama perduodant duomenis asmenišku prašymu.

Informacinės visuomenės paslaugos aprėpia įvairią ekonominę veiklą, atliekamą prisijungus prie elektroninių ryšių tinklo, ypač prekių pardavimą internetu. Informacinės visuomenės paslaugos nėra vien paslaugos, dėl kurių sutartys sudaromos internetu, bet joms priskiriamos ir tos paslaugos, už kurias jų gavėjai nemoka, pavyzdžiui, informacijos teikimo internetu paslaugos, priemonės informacijos paieškai, prie jos prieiti, paslaugos, kurias sudaro informacijos perdavimas ryšių tinklais, prieigos prie ryšių tinklo suteikimas arba paslaugos gavėjo pateiktos informacijos pateikimas internete.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/48/EB iš dalies keičiančios Direktyvą 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką V priedą, informacinės visuomenės paslaugomis nelaikomos:

1. Paslaugos, teikiamos ne per atstumą

  • Paslaugos, teikiamos naudojant netgi elektroninius prietaisus, kai fiziškai dalyvauja teikėjas ir gavėjas:

a) paciento sveikatos tikrinimas arba chirurginis gydymas elektronine įranga jam fiziškai dalyvaujant;
b) konsultacijos naudojant elektroninį katalogą parduotuvėje esančiam joje klientui;
c) išankstinis lėktuvo bilietų užsakymas kelionių agentūroje kompiuteriniu tinklu fiziškai dalyvaujančiam klientui;
d) elektroniniai žaidimai, žaidžiami salėje klientui fiziškai dalyvaujant;

2. Paslaugos, teikiamos ne elektroninėmis priemonėmis

  • Paslaugos, turinčios materialųjį turinį, nors ir teikiamos elektroniniais prietaisais:

a) grynų pinigų ar bilietų automatai (banknotai, geležinkelio bilietai);
b) užmokesčio už naudojimąsi kelių tinklais, automobilių stovėjimo aikštelėmis nustatymas, ir tais atvejais, kai elektroniniais prietaisais kontroliuojamas įvažiavimas ar išvažiavimas ir užtikrinamas teisingas apmokėjimas;

  • Autonomiškospaslaugos: pastoviosios atminties kompaktinių diskų ar programinės įrangos diskelių platinimas;
  • Paslaugos, teikiamos nenaudojant duomenų apdorojimo ir saugojimo sistemų:

a) balso telefonijos paslaugos;
b) telefakso ir telekso paslaugos;
c) balso telefonijos paslaugos ir paslaugos, teikiamos faksu;
d) gydytojo konsultacijos telefonu ar telefaksu;
e) teisininko konsultacijos telefonu ar telefaksu;
f) tiesioginis pardavimas ir pirkimas telefonu arba telefaksu.

3. Paslaugos, teikiamos ne asmenišku paslaugų gavėjo prašymu

Paslaugos, teikiamos perduodant duomenis be atskiro pageidavimo, siekiant, kad juos vienu metu priimtų neribotas atskirų gavėjų skaičius (perdavimas naudojant žvaigždinį tinklo sujungimą):

a) televizijos transliavimo paslaugos
b) radijo transliavimo paslaugos;
c) televizinis tekstas.

Pirkimo internetu privalumai:

  1. Paprasta ir greita – tereikia jaukiai įsitaisyti priešais monitorių, keletą kartų spustelti pelės ir klaviatūros klavišus – dėl prekės pirkimo ir pristatymo ar paslaugos suteikimo bus susitarta.
  2. Patogu – nėra būtinybės vykti į pardavėjo veiklos vietą, kuri gali būti tiek kitame mieste, tiek kitoje pasaulio pusėje, nereikia derintis prie pardavėjo darbo valandų.
  3. Pigu – dažnai internete veikiančių asmenų siūlomų įsigyti prekių ar paslaugų kaina būna kur kas mažesnė, nei asmenų, veiklą vykdančių konkrečiu fiziniu adresu.
  4. Informatyvu – galimybė rasti daug ir išsamios informacijos apie siūlomas prekes/paslaugas ir jų pardavėjus.
  5. Asortimento apimtis – internetu pasiekiama nepalyginamai didesnė prekių ir paslaugų įvairovė nei lokalioje rinkoje.
  6. Papildoma pirkėjo teisių apsauga – teisė per 7 darbo dienas nenurodant priežasčių grąžinti nepatikusias prekes ar atsisakyti paslaugų ir atgauti visus sumokėtus pinigus.

Pirkimo internetu rizikos:

  1. Įsigyta prekė gali būti neatsiųsta ar paslauga nesuteikta.
  2. Gali būti atsiųsta ar suteikta netinkamos kokybės prekė ar paslauga, o pardavėjas gali nesutikti grąžinti sumokėtą kainą/pakeisti netinkamą prekę tinkama, ar su pardavėju apskritai gali nepavykti susisiekti.
  3. Gali būti tiek teisėtu būdu įgyjama (pvz., pildant sandorio sudarymui būtinus dokumentus), tiek ir neteisėtu būtu įgyjama (pvz., išviliojama prisidengiant išgalvotomis istorijomis ar pavagiama pasinaudojant šnipinėjimui skirta programine įranga) pirkėjo asmeninė informacija (įskaitant finansinę informaciją, privačius duomenis) bei panaudojama neteisėtais tikslais.

Nurodytų rizikų pasireiškimo tikimybę gerokai sumažinsite, jei vadovausitės toliau pateikiamomis rekomendacijomis:

Saugumas. Užsisakinėdami prekes ar paslaugas internete visada paisykite saugumo reikalavimų. Geriau rinkitės interneto svetaines, kurių dalies, skirtos pateikti asmeninę informaciją (pvz., skirtos prisijungti prie Jūsų paskyros, užsakyti prekes ar už įsigyjamas prekes apmokėti), adresai prasideda „https://...“, o ne „http://....“. Veiksmus atliekant interneto svetainėje ar jos dalyje, kurios adresas prasideda „https://...“, ryšio duomenys yra šifruojami, todėl turintiems tikslą užvaldyti Jūsų duomenis asmenims šiuos duomenis gauti bus praktiškai neįmanoma . Tai, kad ryšys su interneto svetaine ar jos dalimi yra saugus, dažnai parodo mažas pakabinamos spynos simbolis (pvz., Internet Explorer 9 naršyklėje – adresų juostos dešinėje pusėje).

Informacija apie informacinės visuomenės paslaugos teikėją (pardavėją). Pasistenkite sužinoti kuo daugiau informacijos apie informacinės visuomenės paslaugos teikėją (pardavėją), iš kurio norite ką nors pirkti. Atkreipkite dėmesį į tai, ar internetinėje svetainėje yra nurodytas pardavėjo buveinės adresas, telefonas, kita informacija apie informacinės visuomenės paslaugos teikėją (pardavėją). Pagal Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymą informacinės visuomenės paslaugos teikėjas (pardavėjas) privalo užtikrinti, kad informacinės visuomenės paslaugos gavėjai galėtų lengvai, tiesiogiai ir nuolat pasiekti šią informaciją: informacinės visuomenės paslaugos teikėjo (pardavėjo) pavadinimą, buveinės adresą, duomenis ryšiui palaikyti ir kitą informaciją. Jei kyla įtarimų dėl informacinės visuomenės paslaugos teikėjo (pardavėjo) veiklos ar siūlomų paslaugų, pabandykite su juo susisiekti telefonu ar elektroniniu paštu ir išsiaiškinti Jums rūpimą informaciją. Siūlytina, jei įmanoma tokią informaciją pasiekti, atkreipti dėmesį į asmenų, įsigijusių prekių ar paslaugų iš konkretaus informacinės visuomenės paslaugos teikėjo (pardavėjo), skaičių bei šių asmenų atsiliepimus (kuo didesnis šis skaičius ir kuo geresni atsiliepimai, tuo labiau patikimu laikomas informacinės visuomenės paslaugos teikėjas (pardavėjas).

Informacija, susijusi su sutarties sudarymu. Atkreipkite dėmesį į tai, kokia informacija Jums yra pateikiama iki sudarant sutartį. Pagal Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymą (išskyrus atvejus, kai sutartys sudaromos tik keičiantis elektroninio pašto pranešimais arba analogiškais individualiais pranešimais) informacinės visuomenės paslaugos teikėjas (pardavėjas) informacinės visuomenės paslaugos gavėjui (vartotojui), prieš šiam pateikiant užsakymą,  turi aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai pateikti informaciją:

  • apie veiksmų, kuriuos vykdant sudaroma sutartis, eiliškumą;
  • ar informacinės visuomenės paslaugos teikėjas (pardavėjas) saugos sutartį ir ar po jos sudarymo su ja bus galima susipažinti;
  • pie technines priemones įvesties klaidoms nustatyti ir ištaisyti prieš pateikiant užsakymą;
  • kokiomis kalbomis siūloma sudaryti sutartį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, sudarant vartojimo pirkimo pardavimo sutartis ryšio priemonėmis, pardavėjas iki sutarties sudarymo privalo naudojamomis ryšio priemonėmis pateikti pirkėjui tinkamą informaciją, kurioje privalo būti nurodyta:

  • duomenys apie pardavėją;
  • daikto pagrindinės savybės;
  • pardavimo kaina;
  • daikto pristatymo kaina;
  • mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarka;
  • pirkėjo teisės atsisakyti sutarties pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodeksą ;
  • naudojimosi ryšio priemonėmis įkainiai, kai jie skaičiuojami kitaip negu įprasta;
  • laikotarpis, kurį pasiūlymas ir kaina galioja;
  • mažiausia sutarties trukmė, kai yra sudaroma sutartis dėl nuolatinio daiktų tiekimo.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymą, informacinės visuomenės paslaugos teikėjas (pardavėjas) privalo informacinės visuomenės paslaugos gavėjui (vartotojui) pateikti sutarčių sąlygas, tarp jų sutarčių standartines sąlygas, tokiu būdu, kuris leistų jam šią informaciją išsaugoti ir vėliau panaudoti.

Plačiau apie vartojimo sutartis galite paskaityti Civilinio kodekso  XVIII1 skyriuje

Sutarties sąlygos. Visada susipažinkite su svarbiausiomis sutarties sąlygomis:

  • Pirmiausia atkreipkite dėmesį į tai, kokios valstybės teisės normomis siūlo vadovautis pardavėjas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.39 str. 3 d., valstybės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teisės normos bus taikomos tuo atveju, jeigu vartojimo sutarties šalys nepasirinko taikytinos teisės, taigi tuo atveju, jei sutarties sąlygose nurodyta, jog taikytina teisė – užsienio valstybės, Jūsų teisių apsaugai atitinkamai bus taikomos nurodytosios valstybės, o ne Lietuvoje galiojančios teisės normos;
  • Išsiaiškinkite, kokia yra galutinė prekės kaina – ar į ją įtraukti pristatymo, pakavimo, administravimo, muitų mokesčiai. Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatyta, kad informacinės visuomenės paslaugų kainas informacinės visuomenės paslaugos teikėjai turi nurodyti aiškiai ir nedviprasmiškai, taip pat nurodyti, ar į jas įskaičiuoti mokesčiai ir pristatymo išlaidos.
  • Išsiaiškinkite, koks yra prekių pristatymo terminas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą pardavėjas turi pateikti prekes per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo dienos, jeigu sutartis nenumato kitaip.

Patvirtinimas. Užsisakę prekes ar paslaugas, turite gauti iš informacinės visuomenės paslaugos teikėjo (pardavėjo) patvirtinimą apie užsakymo gavimą. Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatyta, kad   informacinės visuomenės paslaugos gavėjui (vartotojui) pateikus užsakymą informacinės visuomenės paslaugos teikėjas (pardavėjas) turi nedelsdamas elektroninėmis priemonėmis patvirtinti, kad užsakymą gavo (išskyrus atvejus, kai sutartys sudaromos tik keičiantis elektroninio pašto pranešimais arba analogiškais individualiais pranešimais). Vienas iš tinkamų užsakymo gavimo patvirtinimų yra užsakytos informacinės visuomenės paslaugos teikimas elektroninėmis priemonėmis.

Mokėjimas. Tam, kad sumažintumėte riziką, jog tretieji asmenys neteisėtai pasinaudos Jūsų asmens duomenimis (visų pirma – finansiniais), siūlytina esant galimybei  naudotis patikimų, užsitarnavusių savo srityje aukštą reputaciją atsiskaitymų tarpininkų (pvz., paypal.com, allpay.net, mokejimai.lt ir kt.) paslaugomis (kai tokią apmokėjimo galimybę numato pardavėjas). Naudojantis tokių subjektų paslaugomis atsiskaitymo metu pardavėjui paprastai nurodomas tik pirkėjo elektroninio pašto adresas, tuo tarpu tokius asmens finansinius duomenis, kaip: atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai, kredito kortelių numeriai ir pan. –  atsiskaitymų tarpininkai laiko konfidencialia informacija ir juos griežtai saugo. Jei pardavėjas siūlo atsiskaityti už prekes/paslaugas per tarpininką, kuris Jums yra nežinomas, siūlytina prieš atliekant mokėjimą apie tarpininką ir jo mokėjimo priemonę susirasti informacijos ir įvertinti tokio tarpininko patikimumą.

Visais atvejais mokėdami iš banko sąskaitos ar kreditine kortele, patikrinkite, kokia suma buvo nuskaičiuota už pirkinį.

Sutarties atsisakymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas Jūs turite teisę, pranešdami apie tai raštu pardavėjui, nenurodydami priežasties atsisakyti sutarties, sudarytos naudojant ryšio priemones, per keturiolika darbo dienų Vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties netaikoma šioms sutartims:

1) paslaugų sutartims, pagal kurias paslaugos vartotojui visiškai suteiktos, jeigu prieš paslaugų teikimą buvo gautas vartotojo aiškus sutikimas ir pripažinimas, kad jis neteks teisės atsisakyti sutarties, kai verslininkas visiškai įvykdys sutartį;

2) sutartims, pagal kurias parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų kaina priklauso nuo finansų rinkos svyravimų šio straipsnio 1 dalyje nustatytu sutarties atsisakymo laikotarpiu;

3) sutartims dėl pagal specialius vartotojo nurodymus pagamintų prekių, kurios nėra iš anksto pagamintos ir kurios gaminamos atsižvelgiant į vartotojo asmeninį pasirinkimą ar nurodymą, arba dėl prekių, kurios yra aiškiai pritaikytos vartotojo asmeninėms reikmėms;

4) sutartims dėl greitai gendančių prekių ar prekių, kurių galiojimo laikas yra trumpas;

5) sutartims dėl supakuotų prekių, kurios buvo išpakuotos po pristatymo ir kurios yra netinkamos grąžinti dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių;

6) sutartims dėl prekių, kurios po pristatymo dėl savo pobūdžio neatskiriamai susimaišo su kitais daiktais;

7) sutartims dėl alkoholinių gėrimų, kurių kaina nustatyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir kurie pristatomi po trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo, o tikroji gėrimų vertė priklauso nuo rinkos svyravimų;

8) sutartims, sudarytoms vartotojui pateikus verslininkui konkretų prašymą dėl šio atvykimo tam, kad būtų atlikti skubaus remonto ar priežiūros darbai. Jeigu šiuo atveju verslininkas suteikia daugiau papildomų paslaugų, negu vartotojas konkrečiai nurodė, arba parduoda daugiau papildomų prekių, negu būtina remonto ar priežiūros darbams atlikti, toms papildomoms paslaugoms ar prekėms taikoma teisė atsisakyti sutarties;

9) sutartims dėl supakuotų vaizdo ar garso įrašų arba supakuotos programinės įrangos, kurie buvo išpakuoti po pristatymo;

10) sutartims dėl laikraščių, periodinių leidinių ar žurnalų pristatymo, išskyrus sutartis dėl šių leidinių prenumeratos;

11) sutartims, sudarytoms viešajame aukcione;

12) sutartims dėl apgyvendinimo, prekių vežimo, automobilių nuomos, viešojo maitinimo ar laisvalaikio paslaugų, jeigu sutartyje nustatyta konkreti paslaugų teikimo data ar laikotarpis;

13) sutartims dėl skaitmeninio turinio teikimo, jeigu skaitmeninio turinio teikimas buvo pradėtas vartotojui iš anksto aiškiai sutikus ir pripažinus, kad dėl to jis praras teisę atsisakyti sutarties.

Sutarties sudarymo įrodymai. Visuomet atspausdinkite ar išsaugokite skaitmeniniu formatu pirkinio aprašymus bei kainą, užsakymo formą, užsakymo patvirtinimą ir kt. dokumentus, kuriuos galėtumėte pateikti kaip įrodymus suinteresuotiems asmenims kilus nesklandumams.

Bendrieji saugumo principai:

  • Norėdami apsisaugoti nuo svarbios informacijos (sąskaitos duomenų, prisijungimo vardų ir slaptažodžių, PIN kodų) nutekėjimo, reguliariai tikrinkite kompiuterį antivirusine ir „šnipus“ (spyware) aptinkančia programine įranga. Jei išsiaiškinote, kad kažkas neteisėtai naudojasi Jūsų sąskaita, kaip galima skubiau susisiekite su Jūsų atsiskaitymo priemones tvarkančia institucija (pvz., banku).
  • Naudokite saugų slaptažodį. Nenaudokite lengvai nuspėjamų slaptažodžių (pvz., kelios pirmosios abėcėlės raidės, Jūsų vardas, Jūsų gimtadienio data ar pan.). Slaptažodį turi sudaryti raidžių (didžiųjų ir mažųjų), skaitmenų ir kitokių simbolių kombinacija.
  • Neatsakinėkite į provokuojančius laiškus. Jei iš nepažįstamų asmenų gaunate laišką, kuriame nurodoma, jog laimėjote loterijoje didelę sumą pinigų ar Jums žadamas atlyginimas už tai, kad padėsite besikreipiančiajam „sutvarkyti“ jo finansinius reikalus (pvz., palikimo, dovanojimo ar kt.), bei kartu prašoma nurodyti jūsų finansinius duomenis (sąskaitų numerius, bankų kodus) ar pervesti tam tikrą pinigų sumą, tokius laiškus tiesiog ignoruokite ir ištrinkite. Tais atvejais, kai gaunate pranešimų neva iš jūsų atsiskaitymo priemones tvarkančios institucijos dėl kilusios problemos, kuriai išspręsti reikia Jūsų finansinių duomenų – nespręskite šio klausimo elektroninėmis priemonėmis, o nueikite į artimiausią institucijos skyrių ir ten išsiaiškinkite situaciją.
  • Neatidarinėkite neaiškių, iš Jums nepažįstamų asmenų gautų laiškų priedų, Jums nepažįstamų nuorodų. Tokiuose prieduose ar tinklalapiuose, į kuriuos veda nuorodos, gali būti įdiegta kenkėjiška programinė įranga, kurios tikslas – surinkti ir perduoti šios programinės įrangos valdytojui vartotojo asmeninę (įskaitant ir finansinę) informaciją.

Kur kreiptis, jei manote, kad perkant prekes ar paslaugas internetu Jūsų teisės buvo pažeistos?

Dažniausiai problema mažiausiomis laiko ir finansinėmis sąnaudomis išsprendžiama sutarties šalių gera valia, todėl rekomenduotina visais atvejais pirmiausia kreiptis į pardavėją. Be to, Jūsų pareiga pirmiausia kreiptis į pardavėją yra numatyta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 str. 1 d. Atitinkamai, tai, ar buvo kreiptasi į pardavėją ir bandoma problemą spręsti bendradarbiaujant su juo, pirmiausia turėsite įrodyti ir beveik visiems kitiems subjektams, į kuriuos kreipsitės, jei pardavėjas nebus linkęs bendradarbiauti.

Tais atvejais, kai ginčo nepavyksta išspręsti kreipiantis tiesiogiai į pardavėją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 str. nuostatomis, turite teisę kreiptis į tikrinimus atliekančias institucijas:

  • Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą;
  • Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos;
  • Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (nuo 2012-07-01 – visuomenės sveikatos centrą apskrityje);

arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 str. nuostatomis, į ginčų sprendimo ne teisme tvarka ginčus nagrinėjančias institucijas:

  • Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą – elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių paslaugų srityse;
  • Lietuvos banką – Lietuvos banko įstatymo numatytais atvejais ir tvarka;
  • Valstybinę energetikos inspekciją prie Ūkio ministerijos – Energetikos įstatyme numatytose vartotojų teisių apsaugos srityse;
  • Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją – Energetikos įstatyme numatytose vartotojų teisių apsaugos srityse;
  • Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą – kitose aukščiau nenurodytose vartotojų teisių apsaugos srityse.

arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 str. nuostatomis, į teismą.

Tuo atveju, jeigu įtariate Jūsų atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiklą, siūlytina kreiptis į nusikalstamas veikas tiriančias institucijas:

  • Policiją;
  • Prokuratūrą.

Subjektai, į kuriuos taip pat rekomenduotina kreiptis kilus nesklandumams sudarant sutartis elektroniniu būdu:

  • Internetinės prekybos platformos (pvz., ebay), kuria buvo naudojamasi perkant prekes ar paslaugas, valdytojas. Paprastai didelių, tarptautinių platformų valdytojai, siekdami kelti savo reputacijos lygį ir vartotojų pasitikėjimą yra įgyvendinę tokių situacijų, kai perkamas produktas nepristatomas ar pristatomas netinkamos kokybės produktas, sprendimo procedūras.
  • Atsiskaitymo tarpininkas. Kaip ir internetinės prekybos platformų valdytojai, vedini tų pačių paskatų atsiskaitymų tarpininkai yra įgyvendinę situacijų, kai perkamas produktas nepristatomas ar pristatomas netinkamos kokybės produktas, sprendimo procedūras.
  • Jūsų atsiskaitymo priemones tvarkančios institucijos (bankai, kredito unijos ir pan.). Tuo atveju, jeigu pirktas produktas nebuvo pristatytas, turite galimybę kreiptis į Jūsų atsiskaitymo priemones tvarkančią instituciją informuodami apie nepagrįstą lėšų išskaitymą iš Jūsų sąskaitos.
  • Įvairios vartotojų asociacijos.
  • Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos – informacinės visuomenės paslaugų teikėjų priežiūrą atliekanti institucija.

Lietuvos Respublikos teisės aktai

Įstatymai

Poįstatyminiai teisės aktai

ES teisės aktai

Kiti teisės aktai

ES valstybių narių teisės aktai įgyvendinantys Elektroninės komercijos direktyvą:

Paslaugos teikėjo teisės

Paslaugų teikėjų teisė verstis veikla (Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 5 straipsnis)

Paslaugų teikėjai turi teisę verstis veikla be atskiro viešojo administravimo institucijų leidimo, laikydamiesi šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai tokio leidimo reikia nepaisant to, ar verčiantis ta veikla bus teikiamos informacinės visuomenės paslaugos.

Paslaugos teikėjo pareigos

Informacijos atskleidimas (Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 6 straipsnis)

  1. Paslaugos teikėjas turi užtikrinti, kad paslaugos gavėjai ir kompetentingos institucijos galėtų lengvai, tiesiogiai ir nuolat pasiekti šią informaciją:

    1) paslaugos teikėjo pavadinimą (jei paslaugos teikėjas yra fizinis asmuo, – šio asmens vardą ir pavardę);
    2) paslaugos teikėjo buveinės adresą (jei paslaugos teikėjas yra fizinis asmuo, – jo gyvenamosios vietos adresą);
    3) paslaugos teikėjo duomenis ryšiui palaikyti, tarp jų elektroninio pašto adresą;
    4) koks yra paslaugos teikėjo valstybės registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą paslaugos teikėją, jo registracijos numerį ar panašią identifikavimo priemonę šiame registre, jeigu paslaugos teikėjas privalo būti įregistruotas valstybės registre;
    5) apie paslaugos teikėjo veiklą prižiūrinčią instituciją: šios institucijos pavadinimą, buveinės adresą ir duomenis ryšiui palaikyti, kai teisės aktai, išskyrus šį įstatymą, vertimąsi tam tikra veikla paveda prižiūrėti konkrečiai priežiūros institucijai;
    6) pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodą, jeigu paslaugos teikėjas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas.
     
  2. Jeigu paslaugos teikėjas verčiasi reglamentuojama profesine veikla, jis privalo užtikrinti, kad, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, paslaugos gavėjai ir kompetentingos institucijos galėtų lengvai, tiesiogiai ir nuolat pasiekti:

    1) informaciją apie instituciją, pripažinusią paslaugos teikėjo profesinę kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus;
    2) informaciją apie profesinį vardą ir valstybę, kurioje jis buvo suteiktas;
    3) informaciją, kokios yra jo veiklai taikomos profesinės veiklos taisyklės (tarp jų elgesio (etikos) kodeksai) ir kaip su jomis susipažinti elektroninėmis priemonėmis.
     
  3. Paslaugų teikėjai informacinės visuomenės paslaugų kainas turi nurodyti aiškiai ir nedviprasmiškai, taip pat nurodyti, ar į jas įskaičiuoti mokesčiai ir pristatymo išlaidos.

Informacijos, susijusios su sutarties sudarymu elektroninėmis priemonėmis, pateikimas (Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 9 straipsnis)

  1. Paslaugos teikėjas paslaugos gavėjui, prieš šiam pateikiant užsakymą, jei su paslaugos gavėju, veikiančiu savo verslo ar profesijos tikslais, nesusitarta kitaip, turi aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai pateikti informaciją:

    1) apie veiksmų, kuriuos vykdant sudaroma sutartis, eiliškumą;
    2) ar paslaugos teikėjas saugos sutartį ir ar po jos sudarymo su ja bus galima susipažinti;
    3) apie technines priemones įvesties klaidoms nustatyti ir ištaisyti prieš pateikiant užsakymą;
    4) kokiomis kalbomis siūloma sudaryti sutartį.
     
  2. Jei paslaugos teikėjas ir paslaugos gavėjas, veikiantis savo verslo ar profesijos tikslais, nesusitaria kitaip, paslaugos teikėjas privalo paslaugos gavėjui nurodyti elgesio (etikos) kodeksus, kurių paslaugos teikėjas įsipareigoja laikytis, ir informaciją, kaip susipažinti su šiais elgesio (etikos) kodeksais elektroninėmispriemonėmis.
  3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos sutartims, kurios sudaromos tik keičiantis elektroninio pašto pranešimais arba analogiškais individualiais pranešimais.
  4. Paslaugos teikėjas privalo paslaugos gavėjui pateikti sutarčių sąlygas, tarp jų sutarčių standartines sąlygas, tokiu būdu, kuris leistų jam šią informaciją išsaugoti ir vėliau panaudoti.

Užsakymo pateikimas (Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 10 straipsnis)

  1. Jei paslaugos teikėjas ir paslaugos gavėjas, veikiantis verslo ar profesijos tikslais, nesusitaria kitaip, paslaugos gavėjui pateikus užsakymą, paslaugos teikėjas turi nedelsdamas elektroninėmis priemonėmis patvirtinti, kad užsakymą gavo. Vienas iš tinkamų užsakymo gavimo patvirtinimų yra užsakytos informacinės visuomenės paslaugos teikimas elektroninėmis priemonėmis.
  2. Užsakymas ir jo gavimo patvirtinimas yra laikomi gautais, kai šalys, kurioms jie skirti, gali juos pasiekti.
  3. Jei paslaugos teikėjas ir paslaugos gavėjas, veikiantis savo verslo ar profesijos tikslais, nesusitaria kitaip, paslaugos teikėjas turi suteikti paslaugos gavėjui tinkamas, veiksmingas ir prieinamas technines priemones, leidžiančias pastarajam nustatyti ir ištaisyti įvesties klaidas prieš pateikiant užsakymą.
  4. Šio straipsnio 1 ir 3 dalys netaikomos sutartims, kurios sudaromos tik keičiantis elektroninio pašto pranešimais arba analogiškais individualiais pranešimais.

Informavimas apie įtariamą neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą (Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 15 straipsnis)

  1. Paslaugų teikėjai Informacinės visuomenės plėtros komiteto nustatyta tvarka privalo nedelsdami informuoti Informacinės visuomenės plėtros komitetą apie įtariamą neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba tai, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija gali būti įgyta, sukurta ar pakeista neteisėtu būdu.
  2. Paslaugų teikėjai Informacinės visuomenės plėtros komiteto reikalavimu privalo pateikti jai informaciją, leidžiančią nustatyti paslaugų gavėjus, su kuriais atitinkami paslaugų teikėjai yra susitarę dėl informacijos saugojimo.
    <...>

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-10-02