BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo politika ir praktika

Data

2008 03 27

Įvertinimas
0
Viešojo sektoriaus informacijos vaidmuo
Viešasis sektorius, be abejo, yra didžiausias informacijos gamintojas ir teikėjas Europoje.
Viešojo sektoriaus informacija – tai vertingas informacijos resursas, kuris galėtų būti naudojamas privataus sektoriaus, vystant paslaugų ir produktų pridėtinę vertę. Prieigos prie viešosios informacijos didinimas ir jos naudojimas turi reikšmingas ekonomines ir socialines pasekmes. Naujos informacijos ir ryšių technologijos ne tik įgalina rinkti, saugoti, analizuoti ir skleisti efektyvesniu, patogesniu ir pigesniu būdu viešojo sektoriaus informaciją vartotojui, bet ir suteikia naujas jos naudojimo galimybes.

Teisinė aplinka:
1993 metais Europos Komisija (toliau vadinama – EK) priėmė dvi naudingas analitines ataskaitas apie Europos Sąjungos (toliau vadinama-ES) šalių politiką dėl prieigos prie viešojo sektoriaus informacijos nacionalinėje teisėkūroje ir praktikoje: „Viešoji prieiga prie įstaigų dokumentų“ (OJ C-156, 8.6.93) ir „Atvirumas visuomenėje“ (OJ No. C-166, 17.6.93). Šiais dokumentais buvo siekiama pabrėžti viešųjų ir privačių interesų svarbumą ir skatinti vadovaujančių gairių formavimą dėl prieigos prie Europos Komisijos dokumentų reguliavimo.
Vėliau priimtoje Žaliojoje knygoje COM (1998)585 buvo nurodyta, jog viešojo sektoriaus kuriama ir disponuojama informacija yra pirminis informacijos šaltinis visai Europos informacinei pramonei. Šiame dokumente svarstoma, kaip sukurti pusiausvyrą tarp piliečių, valstybės ir rinkos interesų, apibrėžiant informacijos teikimo formas.
2001 m. spalio 23 d. komunikate KOM (2001) 607 „e.Europa2002: viešojo sektoriaus informacijos naudojimo ES sistemos sukūrimas“ EK pabrėžė ekonominį viešojo sektoriaus informacijos potencialą.
Politikos rėmuose dėl skaitmeninio turinio ir informacinės visuomenės plėtros strategijos i2010 EK numatė skatinti prieigą prie informacijos ir jos naudojimą. Taip buvo priimta 2003/98/EB direktyva dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, reikalaujanti iš valstybės narių jos perkėlimo į nacionalinę teisę. Ši direktyva nustato minimalias taisykles, reglamentuojančias esamų dokumentų, kuriais disponuoja ES valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos, pakartotinį naudojimą ir tą naudojimą lengvinančias praktines priemones. Keitimasis dokumentais tarp viešojo sektoriaus institucijų vien tik atliekant savo viešąsias užduotis nėra laikomas pakartotiniu naudojimu.
2003/98/EC direktyvą įgyvendina Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2005, Nr. 139-5008), kuris užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims.

PSIplus projektas
EK eContent programos finansuojamo ePSIplus projekto (http://www.epsiplus.net/) tikslas yra palaikyti 2003/98/EC Direktyvos įgyvendinimą. Taip pat šiuo projektu skatinamas viešojo sektoriaus informacijos išteklių srities ekspertų bendradarbiavimas. PSIplus projekto pagrindinės sritys: teisinis reguliavimas; viešosios kultūros pokyčiai; verslo sektoriaus skatinimas pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus informaciją; finansinis poveikis (kainodara); informacijos valdymas, standartai ir duomenų kokybė.

Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo rinkos situacija
IVPK prie LRV užsakymu 2007 m. spalio-lapkričio mėnesiais UAB “Baltijos Tyrimai” atliko Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio panaudojimo poreikio ir prieigos prie informacijos galimybių įvertinimo Lietuvoje tyrimą. Tyrimo uždaviniai: įvertinti valstybės ir savivaldybių įstaigų ir institucijų (toliau vadinama - įstaigos) informacijos rinkmenų teikimo sąlygas Lietuvoje bei įvertinti privačių juridinių asmenų ir gyventojų viešojo sektoriaus informacijos poreikį.

Statistinio tyrimo metu apklausta: 100 įstaigų, 710 (18-60 m.) Lietuvos gyventojų, 500 Lietuvos privačių įmonių.
Įstaigų buvo klausiama apie informacijos teikimo sąlygas, įmonių ir gyventojų - apie informacijos poreikį ir gavimo sąlygas.

Tyrimo rezultatų pagrindinės išvados:
• Visą informacijos rinkmenose esančią informaciją galima parsisiųsti iš 75% teikiančių tokią galimybę įstaigų.
• 90% įstaigų visiems pareiškėjams taiko vienodas sąlygas informacijos gavimui.
• 53% įmonių mano, jog ne visoms įmonėms įstaigos teikia informaciją vienodomis sąlygomis, kai kurios ją gauna pigiau, greičiau ir kokybiškesnę.
• 52% įstaigų pateikiama informacija gali būti platinama tretiems asmenims tik atsižvelgiant į pačios informacijos pobūdį bei leidimuose nurodytas sąlygas.
• 56% įstaigų interneto svetainėse nėra skelbiamos informacijos teikimo ir pakartotino panaudojimo sąlygos. Tuo tarpu trečdalis įstaigų skelbia visas sąlygas, o kas dešimta nurodo tik kai kurias sąlygas.
• Dauguma įstaigų (83%) teikia tik nemokamą informaciją.
• 46% įmonių ir 72% gyventojų, gavusių informaciją iš įstaigų, dažniausiai neturėjo mokėti už informaciją.
• Dažniausiai per paskutinius 12 mėnesių įmonės siekė gauti teisinę (40%) ir verslo (32%) , gyventojai - teisinę (11 %) ir asmens (28%)  informaciją.
• Siekiant gauti reikiamą informaciją iš įstaigų, daugiausia įmonių informacijos ieško įstaigų interneto puslapiuose (47%) arba skambina telefonu (46%). Gyventojai, norėdami gauti informaciją iš įstaigų, dažniausiai patys vyksta į įstaigą ir kreipiasi į jos darbuotojus (42%).
• 60% įmonių ir 81% gyventojų, gaunančių informaciją tiesiogiai iš įstaigos darbuotojų arba paštu popierinėse ar elektroninėse versijose, informacija pasiekia greičiau nei per 20 darbo dienų, o 22% įmonių ir 6% gyventojų - užtrunka ilgiau nei 20 dienų.
• Daugiau nei pusė (56%) informaciją gavusių įmonių ją naudoja tik įmonės vidiniams poreikiams tenkinti. 40% įmonių gautą informaciją naudoja ir vidiniams poreikiams, ir tretiems asmenims teikti. Tuo tarpu 6% įmonių vadovų nurodė, jog informacija yra skirta tik tretiems asmenims teikti.
• Dažniausiai minimos kliūtys, su kuriomis įmonės ir gyventojai susiduria norėdami gauti informaciją iš įstaigų: internete sunku susirasti norimą informaciją, nepakanka reikiamos informacijos, nėra aprašytų informacijos teikimo sąlygų, reikalinga informacija iš viso neprieinama, informacija yra mokama.
• 5% besikreipusiųjų gyventojų ir 18% įmonių teigė, kad įstaiga atsisakė suteikti jiems reikalingą informaciją.
• Didžioji dauguma informaciją gavusių įmonių ir gyventojų informacijos išsamumą, tikslumą, aiškumą bei aktualumą vertina teigiamai. Prasčiausiai jie vertina informacijos prieinamumą, lengvumą surasti.
• Apklaustų įmonių ir gyventojų nuomone, priemonės, kurios galėtų palengvinti informacijos iš įstaigų gavimą: didinti galimybes gauti informaciją internetu, supaprastinti informacijos teikimo/prieinamumo procedūras, teikti informaciją nemokamai, valstybės tarnautojai turėtų teikti daugiau pagalbos, geriau ir kultūringiau aptarnauti klientus.

Tyrimo prezentacijos:
1. Lietuvos privačių juridinių asmenų apklausa apie viešojo sektoriaus informacijos poreikį.
2. Lietuvos gyventojų apklausa apie viešojo sektoriaus informacijos poreikį.
3. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informacijos rinkmenų teikimo sąlygų įvertinimas.

Šaltinis: IVPK