Viešojo administravimo efektyvumas ir demokratijos plëtra. Elektroninë valdžia – demokratija ir paslaugos gyventojams

Data

2001 11 29

Įvertinimas
0
SEIMO INFORMACINËS VISUOMENËS PLËTROS KOMITETAS praneša, kad 2001 m. lapkričio 28 d. įvyko bendras Informacinës visuomenës plëtros bei Valstybës valdymo ir savivaldybių komitetų posëdis–diskusija tema “Viešojo administravimo efektyvumas ir demokratijos plëtra. Elektroninë valdžia – demokratija ir paslaugos gyventojams”. Posëdyje dalyvavo Informacinës visuomenës plëtros bei Valstybës valdymo ir savivaldybių komitetų nariai, Informacinës visuomenës plëtros komiteto prie LR Vyriausybës, ministerijų, kitų institucijų ir žinybų, visuomeninių organizacijų atstovai.

Lietuvos žurnalistų ir leidëjų etikos komisijos pirmininkas, Nacionalinës informacinës visuomenës plëtros strategijos darbo grupës koordinatorius Gintaras Songaila pristatë Nacionalinę informacinës visuomenës plëtros strategiją. Jo pranešime akcentuojamos priežastys, kodël informacinës visuomenës plëtros (IVP) sritis yra ypatingai svarbi integracijos į Europos Sąjungą (ES) kontekste:

  • Tai yra ES prioritetas, nes IVP srityje ES siekia tapti lydere globaliniu mastu. IVP tiesiogiai siejama su ES konkurencinëmis galimybëmis. Tuo pačiu ši sritis siejasi ir su Lietuvos konkurencinëmis galimybëmis ES viduje.
  • Viešajam sektoriui skiriamas IVP katalizatoriaus vaidmuo, siekiant įveikti informacinę atskirtį (tai dar labiau tinka ir Lietuvai, nes čia dar silpnesnis privatus ITT sektorius ir mažesnë ITT skvarba visuomenëje).
  • Nors atitinkami derybų su ES skyriai jau yra uždaryti, bet Lietuvos Respublikos Vyriausybës pasirašyto eEuropa+ veiksmų plano vykdymas leis vertinti Lietuvos administracinius gebëjimus.
  • eValdžia – neatimama IVP dalis, vienas svarbiausių jos elementų ir pažanga šioje srityje, ypač diegiant elektronines viešąsias paslaugas, ES vertinama pagal labai konkrečius rodiklius.
  • eValdžia siejama su pilietinës visuomenës ir demokratinių institucijų pažanga bei gyvenimo kokybës augimu.

Elektroninës valdžios dalis Nacionalinëje informacinës visuomenës plëtros strategijoje apima šiuos siekinius:

  • informacinių technologijų panaudojimą, didinant valstybës institucijų priimamų sprendimų efektyvumą;
  • visuomenës ir valstybës institucijų sąveikos suaktyvinimą, siekiant didesnës visuomenës įtakos politiniams sprendimams, šių institucijų veiklos skaidrumo bei viešojo administravimo vadybinës kompetencijos;
  • viešojo administravimo sektoriaus teikiamų paslaugų (viešųjų paslaugų) perkëlimą į skaitmeninę informacinę aplinką ir laisvą, ekonomiškai bei biurokratiškai nesuvaržytą prieigą prie jų;
  • viešojo administravimo sektoriaus kaštų mažinimą ir veiklos kokybës didinimą;
  • informacinës kompetencijos bei technologinių galimybių harmoningos plëtros visuose viešojo administravimo lygmenyse pagal ES ir globalius standartus.

Valstybës ir savivaldos institucijų priimamų sprendimų efektyvumo siekinys apima šiuos uždavinius:

  • sprendimų ir veiklos skaidrumą;
  • informacinës visuomenës resursais paremtos analizës pritaikymą;
  • integruotą valstybinių informacinių sistemų ir registrų funkcionavimą,
  • modernių duomenų tvarkymo technologijų panaudojimą;
  • statistinës informacinës sistemos diegimą;
  • duomenų saugumo sistemų diegimą;

Visuomenës ir valstybës institucijų sąveikos skatinimo siekinys apima šiuos uždavinius:

  • plëtoti nuolatinį visuomeninį dialogą, didinant visuomenës įtaką viešųjų institucijų sprendimams (techniškai ir teisiškai užtikrinant dialoginį kompiuterinį ryšį tarp gyventojų ir valstybës institucijų ir kt.);
  • didinti piliečių aktyvumą, išplečiant naujas jų komunikavimo bei valstybës informacinių resursų panaudojimo galimybes;
  • sudaryti realias sąlygas visiems šalies gyventojams plëtoti visuomenës informacinę infrastruktûrą ir ja naudotis, tenkinant savo poreikius bei siekiant visuomenës pažangos (viešųjų interneto prieigų bei viešųjų informacinių tinklų plëtra);
  • nuolat atnaujinti viešojo administravimo vadybinę kompetenciją (įskaitant sugebëjimą organizuoti viešąsias paslaugas elektroninëje aplinkoje, kitus elektroninio raštingumo ir modernių valdymo technologijų valdymo reikalavimus);

Viešojo administravimo sektoriaus teikiamų paslaugų (viešųjų paslaugų) perkëlimo į skaitmeninę informacinę aplinką siekinys apima šiuos uždavinius:

  • vieningos šalies viešosios informacijos sistemos plëtrą, užtikrinant laisvą ir operatyvų priëjimą prie visų valstybës prižiûrimų informacijos šaltinių, duomenų bazių bei elektroninių procedûrų;
  • viešųjų paslaugų elektroninių instrumentų diegimą (steigti ir instaliuoti elektroninius informacijos gavimo-teikimo punktus, stendus, svetaines, skatinti daugiafunkcijinių elektroninių asmens tapatybës kortelių naudojimą, e-parašo infrastruktûros plëtrą ir kt.), visas viešąsias paslaugas palaipsniui perkeliant į elektroninę erdvę;
  • sudaryti sąlygas juridiniams ir fiziniams asmenims per viešuosius duomenų perdavimo tinklus tiesioginiame režime atlikti muitinës, mokesčių mokëjimo bei pajamų deklaravimo procedûras;
  • įgyvendinti ir palaikyti “vieno langelio” principu veikiančią piliečių ir įmonių e-pareiškimų aptarnavimo sistemą;
  • koordinuoti ministerijų ir kitų valdžios institucijų veiklos e-paslaugų teikimo srityje planų sudarymą ir vykdymą, kur bûtų suskaičiuotos tiek išlaidos (kiek tų elektroninių paslaugų įdiegimas kainuos), tiek ir pajamos (kiek valstybë sutaupys, įdiegusi šias paslaugas).

Valstybës valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Petras Papovas, skaitydamas pranešimą “Iššûkiai viešajam administravimui”, pažymëjo, jog kuriant demokratinę teisinę valstybę yra padaryta labai daug. Valdžios institucijos įteisintos 1992 m. Konstitucijoje. Tačiau nuo Konstitucijos priëmimo nesukurta jokios viešojo administravimo koncepcijos.

Informacinës visuomenës plëtros komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Babravičius skaitë pranešimus “Elektroninë valdžia – geresnës valdžios prielaida” bei “Nacionalinë tapatybës kortelë. Integruotos valstybinių registrų sistemos sukûrimas”.

Kalbëdamas apie integruotos valstybinių registrų sistemos sukûrimą, G. Babravičius pažymëjo, jog registrų funkcionavimo pagrindiniai principai yra:

  1. Registre vykdomas objektų pirminis identifikavimas ir pagrindinių rodiklių formavimas.
  2. Nustatoma, kad objektų registravimo duomenys renkami vieną kartą, pirminiame registre, ir šie objektų pirminių registrų identifikatoriai (kodo ir pagrindinių duomenų) privalomai naudojami susijusiuose registruose.
  3. Nustatomas privalomas registro duomenų (identifikavimo kodo ir pagrindinių duomenų) panaudojimas valstybës informacinëse sistemose.
  4. Kiekvienam registrui privalomai kuriama viena centrinë duomenų bazë kaip vienintelis registro duomenų teikimo šaltinis.
  5. Registravimo procedûra užbaigiama įrašu centrinëje duomenų bazëje. Registravimo dokumentai (jeigu reikalingi) spausdinami tik iš centrinës duomenų bazës.
  6. Registre sukuriamos grįžtamojo ryšio procedûros operatyviai reakcijai į naudotojų pastabas dël duomenų kokybës.
  7. Registro tvarkytojas pilnai atsako už teikiamų iš registro duomenų kokybę ir išsamumą.
  8. Registras kuriamas nuosekliai realizuojant visus jo gyvenimo ciklo etapus –steigimo dokumentus, organizacinës struktûros nustatymą, informacinës sistemos projekto įgyvendinimą, išlaikymo ir verslo planavimą.
  9. Nustatoma kad objektų registravimo sprendimus priima valstybës institucija, o kompiuterinis duomenų tvarkymas gali bûti deleguojamas informatikos įmonëms
  10. Skatintina registruose sukauptos informacijos teikimo valstybës valdymo ir privačioms struktûroms veikla.

Pasak G. Babravičiaus, artimiausio meto uždaviniai yra įkurti Registrų tarnybą prie Informacinës visuomenës plëtros komiteto prie LR Vyriausybës bei paruošti ir patvirtinti valstybës registrų ilgalaikës plëtros koncepciją.

Diskusijoje dalyvavo Valstybës valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotojas Klemensas Rimšelis, Informacinës visuomenës plëtros komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Babravičius, Informacinës visuomenës plëtros komiteto prie LR Vyriausybës direktorius Juozas Zalatorius, Lietuvos žurnalistų ir leidëjų etikos komisijos pirmininkas, Nacionalinës informacinës visuomenës plëtros strategijos darbo grupës koordinatorius Gintaras Songaila, Asociacijos InfoBalt prezidentas Vytautas Vitkauskas.

Šaltinis: LR Seimo Spaudos tarnyba