BDAR

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Skaitmeninë darbotvarkë. Europos aukšto lygio komisija konsultuojasi dël informacinių ir ryšių technologijų sprendimų, kad padëtų pagyvenusiems žmonëms gyventi savarankiškiau

Data

2010 06 04

Įvertinimas
0
Aukšto lygio komisija, kurios užduotis – konsultuoti Europos Komisiją dël Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos bendrosios programos įgyvendinimo, pradëjo konsultacijas, per kurias kviečia piliečius, įmones ir mokslininkus pasidalyti mintimis, kaip geriausiai panaudoti informacines ir ryšių technologijas (IRT) siekiant padëti vyresniems europiečiams gyventi savarankiškiau ir rasti naujų bûdų, kaip užtikrinti, kad IRT bûtų naudingos pažeidžiamiausiems visuomenës nariams. Komisijai pirmininkauja buvusi Europos Komisijos narë Meglena Kuneva. Viešos konsultacijos – tai pirmasis žingsnis siekiant skaitmeninëje darbotvarkëje nustatyto tikslo – užtikrinti, kad iki 2015 m. dvigubai daugiau pagyvenusių žmonių galëtų gyventi savarankiškai (žr. IP/10/581). Konsultacijos vyks iki 2010 m. liepos 1 d.

Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Komisijos narë Neelie Kroes sakë: „Informacinës ir ryšių technologijos teikia didžiules galimybes praktiškai pagerinti vyresnių žmonių ir kitų pažeidžiamų visuomenës narių gyvenimo kokybę ir sveikatą. Tokios priemonës sudaro svarbią Europos skaitmeninës darbotvarkës dalį. Todël kviečiu vartotojus, mokslininkus ir įmones pasakyti savo nuomonę, kaip galëtume kuo labiau patobulinti Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos bendrąją programą.“

Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos bendrojoje programoje dalyvauja Europos Komisija ir ES valstybës narës. Jos tikslas – užtikrinti, kad naudojant IRT socialiai izoliuotiems, silpniems, chroniškomis ligomis sergantiems ar neįgaliems pagyvenusiems žmonëms bûtų sudarytos sąlygos gyventi savarankiškiau ir oriau, ir, be kita ko, ieškoti naujų tokių problemų sprendimo bûdų, pavyzdžiui teikti pagalbą siekiant išvengti griuvimo ir padëti demencija sergantiems žmonëms. Tokiomis priemonëmis gerinama vyresnių ir pažeidžiamų žmonių gyvenimo kokybë, mažinamos socialinës ir sveikatos priežiûros išlaidos, taip pat Europos pramonës įmonëms ir paslaugų teikëjams atveriamos naujos rinkos galimybës.

Vienas iš Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos programos mokslinių tyrimų projektų – vyresnių žmonių priežiûrai skirtų socialinių robotų kûrimas. Tokie robotai gali padëti atlikti kasdienius veiksmus, pavyzdžiui, pakelti daiktą ar gaminti valgį, arba duoti pavojaus signalą, jei įmontuota kamera užfiksuoja, kad žmogus nugriuvo. Kitas pavyzdys – „protingo namo“ aplinka, kurioje pažangios kameros interpretuoja žmonių veiksmus ir apie jų pakitusią elgseną gali pranešti pagalbos centrams. Be to, vykdomi pažangûs moksliniai tyrimai siekiant sukurti smegenimis valdomus egzoskeletus, t. y. išorinius įtaisus, kurie, reaguodami į nervinius impulsus kojose, grąžintų silpnų žmonių gebëjimą judëti.

Europos viešasis ir privatusis sektoriai į pagyvenusiems žmonëms skirtus mokslinius tyrimus ir inovacijas investuoja daugiau kaip 1 mlrd. EUR: apie 600 mln. EUR – į Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos bendrąją programą, apie 400 mln. EUR – į ES bendrąją mokslinių tyrimų programą ir šiuo metu daugiau kaip 50 mln. EUR – į ES IRT politikos rëmimo programą. Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos bendroji programa taip pat skirta novatoriškoms mažoms ir vidutinëms įmonëms – jos sudaro apie 40 % šios programos dalyvių.

Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos bendrojoje programoje dalyvauja 20 ES valstybių narių (Airija, Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinë Karalystë, Kipras, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancûzija, Rumunija, Slovënija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija), trys asocijuotosios šalys (Izraelis, Norvegija ir Šveicarija) ir Europos Komisija. Pagal ją remiami sprendimai, kurie gali bûti pateikti rinkai per dvejus ar trejus metus ir tapti komerciškai perspektyvûs. Tai teikia naujų verslo galimybių ir padeda gerokai sumažinti socialinës ir sveikatos priežiûros išlaidas. Pavyzdžiui, įgyvendinus nuotolinës priežiûros sprendimus priežiûros namuose išlaidos gali sumažëti iki 30 %.

Pagrindiniai faktai

Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos programoje Komisija dalyvauja pagal 2007 m. veiklos planą „Senëjimas informacinëje visuomenëje“ (žr. IP/07/831).

Jo tikslas – stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje naudojant tam skirtas ES lëšas.

Šiuo metu atliekamas tarpinis vertinimas – tai teisinis reikalavimas, nustatytas 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime. Komisija tarpinio vertinimo išvadas ir savo pastabas Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks iki 2010 m. pabaigos.

Informaciją apie viešas konsultacijas galima rasti

http://ec.europa.eu/information_society/activities/einclusion/research/aal/interim_review/index_en.htm  

EB veiksmai pagal Senëjimo informacinëje visuomenëje veiklos planą

http://ec.europa.eu/information_society/activities/einclusion/policy/ageing/action_plan/index_en.htm

Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos bendroji programa www.aal-europe.eu  

Strategija „Europa 2020“ http://ec.europa.eu/eu2020/index_en.htm

Europos skaitmeninë darbotvarkë

http://ec.europa.eu/information_society/digital-agenda/index_en.htm  

Pagal Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos bendrąją programą remiamų projektų apžvalga

http://www.aal-europe.eu/Published/pr-docs/flyer-aal-call-1-projects  


Šaltinis: EK