BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Savivaldybių institucijų teikiamų viešųjų elektroninių paslaugų tyrimas: svarbiausios išvados

Data

2007 10 16

Įvertinimas
1

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV (toliau – IVPK), siekdamas užtikrinti efektyvesnį Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, skiriamos informacinės visuomenės plėtrai, panaudojimą, 2007 m. užsakė Savivaldybių institucijų teikiamų viešųjų elektroninių paslaugų tyrimą, kurį atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo technologijų katedros mokslininkų grupė.

Tyrimo tikslas buvo teisės aktų analizės, savivaldybių interneto tinklalapių tiesioginio stebėjimo ir savivaldybių tarnautojų apklausos būdais nustatyti, kokios yra pagrindinės galimos viešosios ir administracinės savivaldybių elektroninės paslaugos (toliau vadinama – viešosios paslaugos) ir koks yra esamas šių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis.

Savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygio vertinimas.

Lietuvos savivaldybių teikiamų viešojo administravimo paslaugų, pasiekiamų internetu, tyrimas buvo atliekamas 2007 m. birželio 10-20 d. savivaldybių interneto svetainių tiesioginio stebėjimo būdu. Tyrimo metu buvo vertinamas viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygis :
• 0 – nebuvimo lygis: paslaugos tiekėjas ar atsakingas administracinis lygmuo neturi viešos pasiekiamos interneto svetainės arba viešai pasiekiama interneto svetainė, kurią administruoja paslaugos tiekėjas arba atsakingas administracinis lygmuo, neatitinka nė vieno iš 1-4 lygių kriterijų;
• 1 – informacinis lygis: informaciją galima gauti viešai pasiekiamoje interneto svetainėje, kurią administruoja paslaugos tiekėjas arba atsakingas administracinis lygmuo;
• 2 – vienpusės sąveikos lygis: viešai pasiekiama interneto svetainė, kurią administruoja paslaugos tiekėjas arba atsakingas administracinis lygmuo, suteikia galimybę gauti popierinę paraiškos formą (parsisiunčiant ją iš interneto svetainės);
• 3 – dvipusės sąveikos lygis: viešai pasiekiama interneto svetainė, kurią administruoja paslaugos tiekėjas arba atsakingas administracinis lygmuo, suteikia galimybę paraiškos formą užpildyti internete;
• 4 – bendradarbiavimo lygis: paslaugų teikimo internetu elektroninė sistema, veikianti visą parą; viešai pasiekiama interneto svetainė, kurią administruoja paslaugos tiekėjas arba atsakingas administracinis lygmuo, suteikia galimybę pilnai dalyvauti procesuose per interneto svetainę, paraiškų, bylų tvarkymas, sprendimas ir kitos standartinės procedūros vykdomos per interneto svetainę, besikreipiančiajam nereikia atlikti jokių kitų formalių „popierinių“ procedūrų.

Šio tyrimo duomenimis, dauguma Lietuvos Respublikos savivaldybių teikia tik pirmojo ir antrojo brandos lygio viešąsias elektronines paslaugas. Labiausiai pažengusios perkeliant viešąsias paslaugas į internetą yra :
• Klaipėdos miesto savivaldybė (viso skirtingu – nuo pirmojo iki ketvirtojo perkėlimo į internetą brandos lygiu – į internetą čia perkelta 111 paslaugų, t.y. 75 proc. visų paslaugų);
• Vilniaus miesto savivaldybė (perkeltos 109 paslaugos, t.y. 74 proc. paslaugų);
• Panevėžio miesto savivaldybė (perkeltos 77 paslaugos, t.y. 52 proc. paslaugų);
• Alytaus miesto savivaldybė (perkeltos 75 paslaugos, t.y. 51 proc. paslaugų);
• Kauno miesto savivaldybė (perkeltos 66 paslaugos, t.y. 45 proc. paslaugų).
Mažiausiai viešųjų paslaugų į elektroninę erdvę yra perkėlusios Birštono, Tauragės, Pakruojo, Kaišiadorių, Rietavo rajonų savivaldybės.

Savivaldybių tinklalapiuose šiuo metu dažniausiai teikiamos tokios paslaugos:
• Pirmojo brandos lygio paslaugos – informacija apie vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimą; licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais išdavimo tvarką; teritorijų planavimo, bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendimų įgyvendinimo tvarką;
• Antrojo brandos lygio paslaugos – galimybė parsisiųsdinti elektronines formas, reikalingas gauti projektavimo sąlygų sąvadus norintiems projektuoti gyvenamąjį namą, sodo namelį; atlikti pramoninės, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų rekonstrukciją arba projektuoti naujus objektus; perplanuoti butą; gauti leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti, griauti; gauti licencijas mažmeninei prekybai tabako gaminiais, alkoholiniais gėrimais;
• Trečiojo brandos lygio paslaugos – galimybė internete užpildyti paraiškos formas, reikalingas gauti pakartotinį civilinės būklės aktų registravimo liudijimą; gauti leidimus organizuoti taikius masinius susirinkimus viešosiose vietose, organizuoti koncertus, festivalius, sportinius, komercinius renginius; gauti archyvines pažymas;
• Ketvirtojo brandos lygio paslaugas – galimybę internetu ne tik pateikti paraišką, bet ir gauti atsakymą – yra realizavusi tik Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje yra sukurta paslauga, skirta pažymų apie gyventojų gaunamas socialines pajamas išdavimui.

Savivaldybių institucijų techninės galimybės bei tarnautojų gebėjimai teikti viešąsias elektronines paslaugas.

Tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti atskirų savivaldybių technines galimybes bei tarnautojų gebėjimus teikti viešąsias el. paslaugas, buvo atliekamas savivaldybių anketinės apklausos būdu, apklausiant už informacines technologijas savivaldybėje atsakingus asmenis. Tyrimas buvo atliekamas 2007 m. birželio 21-29 d., apklausoje dalyvavo 24 savivaldybės.

Svarbiausi rezultatai:

• Programinė įranga:
o Apklausoje dalyvavusiose šalies savivaldybėse dažniausiai naudojamos operacinės sistemos yra įvairios Microsoft Windows versijos (nuo Windows 98 iki Windows Vista), 22 proc. savivaldybių kaip daugiausiai naudojamą operacinę sistemą įvardino Linux;
o Savivaldybėse daugiausiai naudojamasi Oracle duomenų bazėmis (83 proc. apklaustų savivaldybių), gerokai mažiau – MySQL (35 proc.) ir Sybase (26 proc.);
o Visose savivaldybėse tarnautojai naudojasi Microsoft Office taikomųjų programų paketu (100 proc.), taip pat daug naudojasi Acrobat Reader programa (70 proc.), tik nedidelė dalis naudojasi Open Office produktais (17 proc.); dažniausiai naudojamos procesų palaikymo taikomosios programos – buhalterinės apskaitos programos (70 proc. savivaldybių), dokumentų apskaitos programos (30 proc.), geografinės informacijos sistemos (30 proc.) ir socialinės paramos informacinė sistema (22 proc.).

• Techninė įranga:
o Daugiausiai savivaldybėse naudojamos Windows (yra visose apklausoje dalyvavusiose savivaldybėse) ir Linux (turi 70 proc. apklaustų savivaldybių) tarnybinės stotys;
o Daugumoje (96 proc.) apklausoje dalyvavusių savivaldybių naudojamas vietinis tinklas (LAN) ir internetas, 43 proc. naudojamas ir paskirstytas tinklas (WAN), daugiausia – kad susisiekti su seniūnijomis; interneto prieigai dažniausiai naudojama skirtoji linija (39 proc. savivaldybių) bei xDSL (30 proc. savivaldybių);
o Savivaldybėse išlieka interneto ryšio spartos problema: tik 9 proc. apklaustų savivaldybių turi 10 MB per sekundę ir didesnį interneto prieigos pralaidumą, 39 proc. turi 2-10 MB per sekundę pralaidumą, likusių 43 proc. pralaidumas nesiekia 2 MB per sekundę;
o Apklaustų savivaldybių tarnautojų teigimu, galimybę nuolatos naudotis asmeniniu kompiuteriu bei interneto ryšiu turi nuo 80 iki 100 proc. savivaldybės darbuotojų.

• Tarnautojų gebėjimai:
o 71 proc. apklausoje dalyvavusių savivaldybių neturi atskiro informacinių technologijų padalinio (jose šias funkcijas atlieka keli tarnautojai, priskirti prie kito, pvz. bendrojo, skyriaus); savivaldybėse, turinčiose informacinių technologijų padalinius, šiuose padaliniuose dirba vidutiniškai po 6 tarnautojus;
o Apklausoje dalyvavusių savivaldybių tarnautojų nuomone, jų savivaldybės personalo kompiuterinis raštingumas yra vidutiniškas (58 proc. savivaldybių) arba aukštas (42 proc. savivaldybių); jų teigimu, savivaldybės darbuotojai pastaraisiais metais aktyviai ir noriai dalyvauja ECDL (Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimo, angl. European Computer Driving Licence) kursuose;
o Daugumos tarnautojų manymu, jų savivaldybės pasipriešinimas technologiniams pokyčiams yra vidutinis (taip mano 38 proc. apklaustųjų) arba mažas/labai mažas (taip mano 46 proc. apklaustųjų); tik 17 proc. teigimu, šis pasipriešinimas yra didelis.

Gyventojų ir įmonių suinteresuotumas naudotis viešosiomis elektroninėmis paslaugomis.

Tyrimas, kurio tikslas buvo išanalizuoti gyventojų ir įmonių naudojimąsi viešosiomis el. paslaugomis šias paslaugas teikiančiose savivaldybėse, buvo atliekamas viešąsias el. paslaugas teikiančių savivaldybių anketinės apklausos būdu, apklausiant už informacines technologijas savivaldybėje atsakingus asmenis. Tyrimas buvo atliekamas 2007 m. birželio 21-29 d., apklausoje dalyvavo 5 savivaldybės (Vilniaus miesto, Šiaulių miesto, Kauno miesto, Varėnos rajono, Lazdijų rajono).

Tyrimo duomenimis, paklausiausios tarp gyventojų ir verslo įmonių yra šios savivaldybių teikiamos viešosios el. paslaugos:
• Socialinių išmokų skaičiavimas ir mokėjimas bei socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimas;
• Statinių naudojimo priežiūra, statinio projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka;
• Valstybės paramos būstui įsigyti tvarkymas, socialinių būstų suteikimas;
• Prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos turgavietėse bei viešosiose vietose nustatymas, leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;
• Keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas;
• Archyvinių dokumentų tvarkymas.

Apklausoje dalyvavusių savivaldybių tarnautojų teigimu, visų pirma į elektroninę erdvę reikėtų perkelti paslaugas, susijusias su:
• Alkoholio ir tabako reklamos ant išorinės reklamos priemonių draudimo ir ribojimo kontrole;
• Civilinės būklės aktų registravimu;
• Statinių naudojimo priežiūra, statinio projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimų išdavimu;
• Dokumentų pilietybei suteikti rengimu;
• Prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos turgavietėse bei viešosiose vietose nustatymu, leidimų (licencijų) išdavimu;
• Keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimu;
• Archyvinių dokumentų tvarkymu;
• Dalyvavimu užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį;
• Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo;
• Savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo patikėjimo teise;
• Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrole;
• Pirmine asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra.

Apklaustų savivaldybių atstovų nuomone, pagrindinės problemos, susijusios su viešųjų el. paslaugų kūrimu ir naudojimu, yra šios:
• Stinga informacijos, reklamos apie viešąsias el. paslaugas;
• Stinga viešųjų paslaugų suderinamo tarp viešojo sektoriaus institucijų;
• Nėra bendro plano, vizijos kuriant el. paslaugas;
• Nepatogi vartotojams ir administratoriui el. paslaugų sistema;
• Nėra visuotinės elektroninių dokumentų pasirašymo kvalifikuotu elektroniniu parašu galimybės, dalis dokumentų neegzistuoja elektroninėje formoje (pvz. seni archyviniai dokumentai);
• Paslaugų teikimą reglamentuojanti teisinė bazė nėra pritaikyta jų perkėlimui į elektroninę erdvę;
• Nėra tarpinstitucinio integruoto tinklo, didelės kai kurių institucijų (pvz. VÁ Registrų centro) teikiamų paslaugų kainos.

Kitų susijusių tyrimų duomenys:

• 2007 m. I pusmečio duomenimis, 20 proc. 15–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų internetu kreipėsi į viešojo administravimo institucijas (2006 m. rodiklis – 14 proc.). Viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse žmonės dažniausiai lankosi tam, kad surastų bendrą informaciją apie instituciją, jos veiklos sritis (tai daro 68 proc. interneto svetainių lankytojų), surastų bendrą informaciją apie institucijos teikiamas viešąsias paslaugas, jų gavimo tvarką (37 proc.), surastų dominančią teisinę arba administracinę informaciją (36 proc.). Didėja naudojimosi el. paslaugomis apimtys: tyrimo duomenimis, 28 proc. viešojo sektoriaus interneto svetainių lankytojų teikė elektroniniu būdu užpildytas formas ar kitą informaciją, reikalingą el. paslaugos gavimui, 25 proc. elektroniniu būdu siuntėsi formas, reikalingas institucijos teikiamų paslaugų gavimui. Daugiausiai gyventojai naudojosi el. paslaugomis, susijusiomis su pajamų mokesčiu (jomis naudojosi 44 proc. viešojo sektoriaus interneto svetainių lankytojų), darbo paieška (27 proc.), mokymusi (19 proc.), teisinės informacijos paieška (18 proc.) ir transportu (18 proc.). Reikalingiausiomis gyventojai įvardijo pajamų mokesčio (40 proc.), darbo paieškos (32 proc.) ir susijusias su sveikatos apsauga (24 proc.) el. paslaugas.

• 2006 m. šalies apskričių administracijose prie interneto buvo prijungti 77,5 proc. turimų kompiuterių, miestų ir rajonų savivaldybėse – 96 proc. turimų kompiuterių (bendras visų šalies valstybės ir savivaldybių institucijų atitinkamo rodiklio vidurkis buvo 84 proc.). Tiek apskričių administracijose, tiek miestų ir rajonų savivaldybėse darbuotojų, dirbančių kompiuteriais ir internetu, vidurkis buvo 71 proc. (bendras visų šalies valstybės ir savivaldybių institucijų rodiklio vidurkis 2006 m. buvo 58 proc.). Interneto puslapius 2006 m. turėjo visos šalies apskritys ir savivaldybės, internetu paslaugas teikė 100 proc. apskričių administracijų ir 82 proc. savivaldybių.

• 2006 m. valstybės institucijų teikiamų pagrindinių viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis Lietuvoje siekė 69 proc. (palyginimui, 2005 m. – 64 proc., 2004 m. – 50 proc.) . Verslui skirtos paslaugos į internetą perkeliamos sparčiau, negu skirtos gyventojams – verslui skirtų paslaugų perkėlimo į internetą lygis 2006 m. siekė 76 proc. (2005 m. – 76 proc., 2004 m. – 60 proc.), gyventojams skirtų paslaugų perkėlimo į tinklą lygis – 57 proc. (2005 m. – 56 proc., 2004 m. – 44 proc.) Geriausiai išvystytos valstybės institucijų teikiamos viešosios elektroninės paslaugos Lietuvoje – susijusios su gyventojų pajamų deklaravimu, įsidarbinimu, viešųjų bibliotekų saugomos informacijos paieška, socialinėmis įmokomis, muitinės deklaracijomis, statistikos duomenų pateikimu, viešaisiais pirkimais.

Papildomus duomenis galite pamatyti čia: 

1 Priedas

2 Priedas

3 Priedas

Šaltinis: IVPK