BDAR

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Š. m. lapkričio 11 d. Berlyne įvyko 3-iasis ePSIplus projekto teminis susitikimas The PSI Re-use Business

Data

2008 11 27

Įvertinimas
0
Š. m. lapkričio 11 d. Berlyne įvyko 3-iasis ePSIplus projekto teminis susitikimas „The PSI Re-use Business - the Role of Competition Authorities“, kuris buvo skirtas viešojo sektoriaus informacijos (toliau vadinama – VSI) pakartotinio naudojimo rinkos (konkurencijos, VSI teikimo sąlygų ir kainodaros) klausimus aptarti.

Pranešimus aktualiais klausimais skaitė Europos Komisijos (toliau vadinama – EK), PSI aljanso, Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybių narių viešojo ir privataus sektorių atstovai ir ePSIplus projekto partneriai.
Visa informacija, susijusi su projekto ePSIplus įgyvendinimu, bei kita medžiaga apie VSI (susitikimų prezentacijos, ataskaitos ir kt.) prieinama vieno langelio principu veikiančiame ePSIplus portale http://www.epsiplus.net/    .

Susitikimo metu buvo pristatytas Europos ir ES nacionalinių teismų praktikos (angl. k. case law) portalas Caselex www.caselex.com .

Anot ePSIplus projekto analitiko Chris Corbin pateiktų duomenų, 67% visų ES šalių, perkeldamos 2003/98/EB Direktyvą (toliau vadinama – Direktyva), priėmė naujus teisės aktus, kitos šalys atitinkamai patobulino tuo metu šalyje jau egzistuojančius teisės aktus. EK prieš Lenkiją ir Švediją pradėjo pažeidimų procedūras dėl neteisingo 2003/98/EB Direktyvos perkėlimo.

Chris Corbin kalbėjo apie VSI teikimo ir pakartotinio naudojimo rinką kaip specifinę. Jis pažymėjo, kad Konkurencijos institucijos vaidina svarbų vaidmenį, skatinant veiksmingą šios rinkos funkcionavimą ir plėtrą.
EK atstovės Meri Rantala teigimu, Direktyva sukūrė palankias sąlygas sąžiningai konkurencijai, tačiau praktikoje pasitaiko nemažai problemų dėl monopolinės rinkos, išskirtinių teisių, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, išteklių (angl. k. raw data) pritaikymo naudoti pakartotinai, nepagrįstų atsisakymų teikti VSI, neteisingų licencijavimo sąlygų ir kainodaros bei kitų diskriminacijos veiksnių. Meri Rantala paaiškino, kad EK inicijavo ir teisiškai sureguliavo VSI pakartotinį panaudojimą ES, vykdo įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną, bet galutinis rezultatas priklauso nuo pačių valstybių narių (viešojo sektoriaus institucijų ir VSI naudotojų (angl. k. re-users)).

EK atstovė valstybėms narėms pateikė šias rekomendacijas:
 užtikrinti teisingą Direktyvos įgyvendinimą ir taikymą;
 viešojo sektoriaus institucijos turi naudotis savo autorių teisėmis taip, kad palengvintų pakartotinį naudojimą;
 taikyti kainodaros marginalinių išlaidų (angl. k. marginal costs) metodus;
 užtikrinti teisingą licencijavimą;
 įsteigti už VSI pakartotinio naudojimo sritį atsakingą instituciją (pvz., kaip Jungtinėje Karalystėje (toliau vadinama – JK) - OPSI);
 kurti kuo daugiau informacijos, prieinamos naudoti pakartotinai;
 užtikrinti, kad VSI pasiūla atitiktų jos paklausą;
 kurti lengvinančias VSI naudojimo priemones;
 skatinti pakartotinai naudoti VSI;
 kurti VSI srities ginčų sprendimo mechanizmą;
 skatinti bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi ir kt.

Anot Meri Rantala, pagrindinis VSI naudotojų (angl. k. re-users) vaidmuo tai yra nuovokumas ir savo teisių žinojimas.
2008 m. sausio 23 d. įsteigtas PSI (Public Sector Information) aljansas (http://www.psialliance.eu ) yra nepriklausoma organizacija, atstovaujanti viešojo sektoriaus informacijos naudotojų bendruomenę ES. PSI aljansas tarpininkauja tarp valstybių narių ir Europos Komisijos bei teikia joms konsultacijas VSI teikimo ir jos panaudojimo srityje. PSI aljansas vienija privačias kompanijas ir viešąsias asociacijas (iš viso yra 22 nariai iš 11 ES šalių).

Rolf Nordqvist, PSI aljanso Vokietijos narys, glaustai apžvelgė kai kurių ES šalių situaciją: Austrijoje nėra įpareigojimo suteikti prieigą prie duomenų; Prancūzijoje aptinkama uždelsimų dėl prieigos prie duomenų suteikimo, Italijoje aukštos kainos ir valdžios monopolijos, Danijoje kainodaros skaidrumo stoka, Suomijoje ir Švedijoje aukšta informacijos kaina, Lenkijoje nepakankamai kompiuterizuota prieiga, Slovėnijoje didelės kainos ir skirtingas jų nustatymas bei kt. Buvo pateikti tokie pokyčių pasiūlymai:

 užtikrinti prieigą prie VSI;
 paskirti kontaktinį asmenį, atsakingą už VSI;
 steigti nepriklausomus VSI reguliatorius;
 nustatyti marginalinę kainodarą;
 standartizuoti licencijas ir kt.

Rolf Nordqvist atkreipė dėmesį, kad Direktyva mažai žinoma VSI naudotojams.
ePSIplus projekto Vokietijos partneris Peter Hecker savo pranešimo metu pabrėžė, kad iki šiol egzistuoja skirtingos prieigos prie VSI ir jos panaudojimo sąlygos, viešojo sektoriaus institucijos, nesilaikydamos konkurencijos taisyklių, sudaro išskirtinius susitarimus su įmonėmis, varijuoja skirtinga kainodara (kainų modeliai) ne tik ES šalyse, bet ir tarp skirtingų valstybės institucijų atskirose konkrečiose šalyse. Akivaizdžiai trūksta: standartizavimo (pvz., dėl VSI teikimo kainos nustatymo), glaudaus bendradarbiavimo tarp viešojo ir privataus sektorių, jų abipusio pasitikėjimo ir supratimo, o taip pat konkurencijos skatinimo. Tony Donaldson, JK Sąžiningos prekybos tarnybos atstovo, pristatyto JK rinkos tyrimo duomenimis, pagrindinės JK verslininkų kliūtys yra pernelyg apribotos sutarčių sąlygos, neadekvatus VSI prieinamumas ir kokybė, pernelyg aukštos kainos ir kt.
Pristatyta EK užsakymu MICUS kompanijos atlikta studija „VSI pakartotinio naudojimo geografinės, meteorologinės ir teisinės informacijos sektoriuose vertinimas“. Paradoksalu, kad VSI turėtojai (angl. k. holders) sukuria palankias sąlygas teikti VSI, bet VSI naudotojai susiduria su didelėmis kliūtimis: kaina pernelyg didelė, apribotos licencijos, licencijų gavimo uždelsimas, nesąžininga konkurencija, aukštos kokybės produktai (duomenys) netinka naudoti, o neapdoroti produktai neprieinami. Šios studijos statistiniai duomenys prieinami internete adresu http://www.epsiplus.net/media/files/2_2_oftepsiplusberlincompauths1111082 .
Studijos bendros išvados:

 supaprastinti skundų dėl VSI turėtojų diskriminavimo teikimo tvarką bei jų nagrinėjimo procedūrą;
 valstybės narės turi paveikti nacionalines institucijas, kad skatintų užklausas dėl VSI pakartotinio naudojimo ir, jei reikia, tarpininkauti;
 didinti visuomenės suvokimą (žinias) VSI pakartotinio naudojimo srityje;
 turėtų būti vykdoma reguliari VSI turėtojų kontrolė (pvz., ar jų „duomenų politika“ atitinka Direktyvą).

Veikia Europos ir ES nacionalinių teismų praktika (angl. k. case law) portalas Caselex www.caselex.com .
Meteorologinių paslaugų asociacijos PRIMET generalinis sekretorius Dr. Richard Pettifer pripažino didžiulį Direktyvos poveikį jų veiklai ir išvardino, svarbiausias, jo nuomone, teigiamas nuostatas: „platesnės galimybės pakartotinai panaudoti viešojo sektoriaus informaciją sudaro palankias sąlygas Europos bendrovėms išnaudoti jo potencialą ir prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“, „viešojo sektoriaus institucijos turėtų naudotis savo autorių teisėmis taip, kad palengvintų pakartotinį naudojimą“, „siekiant išvengti kryžminių subsidijų, pakartotinis naudojimas turėtų apimti tolesnį dokumentų naudojimą pačioje organizacijoje veiklai, kuri nepriklauso viešųjų uždavinių sričiai, tokiu būdu atsirado skatinimas naudoti VSI komerciniam vystymui, neapribojamos autorinės teisės“ ir kt. Tačiau jis pareiškė susirūpinimą dėl to, kad kaina naudoti VSI komerciniams tikslams yra pernelyg didelė. Taip pat Dr. Richard Pettifer pažymėjo teisingos ir atviros konkurencijos poreikį ir paragino Konkurencijos institucijas imtis atitinkamų veiksmų.

Švedijos Prekybos rūmų atstovas Fredrik Sand, pirmiausia, paminėjo gilias Švedijos tradicijas, susijusias su Informacijos laisvės įstatymu, aukštą informacinių ir ryšių technologijų naudojimo laipsnį viešajame sektoriuje, tačiau pripažino, kad buvusi valdžia ne iki galo įgyvendino Direktyvą, todėl ir buvo pradėti EK procesiniai veiksmai prieš Švediją. Fredrik Sand įžvelgė tokias Švedijos problemas: nėra bendrų atlyginimo dydžio nustatymo taisyklių ir skaidrumo, neveiksmingas skundų pateikimo mechanizmas.

Šaltinis: IVPK