BDAR

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Plačiajuosčio ryšio internetas visiems Europos gyventojams. Europos Komisija pradeda diskusijas apie universaliosios paslaugos ateitį

Data

2008 09 29

Įvertinimas
0

Kaip ES gali užtikrinti, kad visi Europos gyventojai – nuo Suomijos šiaurës iki Italijos pietų, nuo vakarų Airijos iki rytų Rumunijos – galëtų naudotis plačiajuosčio ryšio internetu? Tai pagrindinis šio Europos Komisijos pranešimo klausimas. Nuo 2003 m. iki 2007 m. plačiajuosčio ryšio internetu pradëjo naudotis trigubai daugiau vartotojų – 36 % namų ûkių. Tačiau 7 % ES gyventojų dar neturi interneto (kaimo vietovëse – 30 %). Skirtumai Europos Sąjungoje yra didžiuliai: Danijoje, Liuksemburge ir Belgijoje naudotis plačiajuosčio ryšio internetu gali 100 % gyventojų, tačiau per 60 % Rumunijos gyventojų (75 % kaimo vietovëse) tokios galimybes neturi. Net išsivysčiusiose šalyse, pvz., Italijoje ir Vokietijoje, atitinkamai 18 % ir 12 % kaimo gyventojų neturi plačiajuosčio ryšio interneto prieigos. Kadangi plačiajuosčio ryšio internetas kasdieniniame gyvenime darosi vis svarbesnis, priimant sprendimus dël tokių politinių priemonių kaip radijo dažnių spektro valdymas ir judriojo palydovinio ryšio paslaugos reikëtų organizuoti išsamią diskusiją apie universaliąją paslaugą telekomunikacijų srityje – apsaugos tinklą, kuriuo bûtų užtikrintas minimalus paslaugų lygis, pvz., prisijungimas prie telefono tinklo ir bazinë interneto prieiga; taip bûtų galima patenkinti bazinius poreikius, kurių rinka negali užtikrinti.
„Spartusis internetas – kelias į informacinę visuomenę ir labai svarbi ekonomikos augimo sąlyga. Bûtent todël dabartinës Europos Komisijos politika siekiama iki 2010 m. visiems Europos gyventojams užtikrinti galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio internetu, – sakë už telekomunikacijas atsakinga ES Komisijos narë Viviane Reding. – Per pastaruosius ketverius metus daug nuveikta, sëkmingai naudojamos naujos priemonës, pvz., palydovinis plačiajuostis ryšys. Taip pat gera žinia yra tai, kad pagal plačiajuosčio ryšio naudojimą 8 labiausiai pažengusios ES šalys gerokai lenkia JAV. Bet tam reikalinga prieiga, o kai kur ES tokios prieigos nëra. Mums reikia sutelkti pastangas ir užtikrinti, kad netrukus visi piliečiai galëtų naudotis plačiajuosčio ryšio internetu.“

Šiandien Europos Komisija paskelbë pranešimą, kuriame rašoma, kad konkurencingos plačiajuosčio ryšio interneto rinkos suteikia ES piliečiams daug galimybių prieinama kaina naudotis plačiajuosčio ryšio interneto prieiga. Vis dëlto siekiant, kad visi galëtų naudotis plačiajuosčiu ryšiu, reikës nuveikti dar daugiau. Iki šiol ES labiau naudoti plačiajuostį ryšį skatino 3 priemonëmis:

Telekomunikacijų taisyklës, kuriomis siekiama didesnës konkurencijos ir investicijų. 2008 m. sausio mën. Europoje buvo beveik 100 mln. plačiajuosčio ryšio linijų, o augimo tempas – 20 %; 2007 m. kasdien buvo prijungiama po 52 000 naujų linijų (IP/08/460). Praëjusią savaitę Europos Komisija paskelbë dar vieną reguliavimo rekomendaciją dël su šviesolaidžių tinklais susijusios konkurencijos ir investicijų užtikrinimo (IP/08/1370 ).

Praëjusią vasarą sukurta nauja sistema, kuria siekiama skatinti teikti judriojo palydovinio ryšio paslaugas ir kuria naudojantis plačiajuostį ryšį per palydovą galima užtikrinti visoje ES. Europos Parlamentas ir Taryba šioms paslaugoms pritaikë vieno langelio principą: kad galëtų pradëti jas teikti, judriojo palydovinio ryšio operatoriams nebereikia atlikti 27 procedûrų – jie dabar kreipiasi į Europos Komisiją (IP/08/1250 ).

2007 m. lapkričio mën. Europos Komisija pasiûlë reformuoti radijo dažnių spektro valdymą, kad bûtų daugiau išteklių naujoms belaidžio ryšio paslaugoms (IP/07/1677), o rugsëjo 24 d. Europos Parlamentas beveik visus pasiûlymus patvirtino (MEMO/08/581 ). Jei šią naują spektro valdymo formą patvirtintų ir Taryba, papildomus dažnius (papildoma radijo dažnių spektro dalis, likusi laisva po perëjimo nuo analoginës prie skaitmeninës televizijos) bus galima naudoti ne tik naujiems televizijos kanalams, bet ir belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti.

Šiame Europos Komisijos pranešime keliamas klausimas, ar tokių priemonių pakanka, ar reikëtų kalbëti apie naują įpareigojimą teikti universaliąją paslaugą.

Pranešime taip pat pateikta informacija, kad gerokai padaugëjo gyventojų, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais. Nuo šios Europos Komisijos darbo pradžios judriojo ryšio abonentų padaugëjo nuo 85 % iki 112 %. „Šie skaičiai yra svarbûs, nes rodo judriojo ryšio vartotojų pasitikëjimą Europos judriojo ryšio sektoriumi, – teigë ES Komisijos narë Viviane Reding. Iš jų matyti, kad šiuo metu judriojo ryšio operatoriams nereikia įpareigojimo teikti universaliąją paslaugą, nors šiuo metu bent keli jų lobistai bando mus įtikinti priešingai.“

Bendroji informacija

Pagal ES 2002 m. Universaliųjų paslaugų direktyvą universalioji paslauga reiškia tai, kad piliečiams turi bûti sudarytos galimybës prisijungti prie viešojo telefono tinklo fiksuotoje vietoje ir naudotis viešosiomis telefoninio ryšio paslaugomis žodiniams pranešimams ir duomenims perduoti turint funkcinę interneto prieigą. Direktyvoje taip reikalaujama, kad vartotojai galëtų naudotis informacijos apie abonentus teikimo paslaugomis ir abonentų knygomis, taksofonais ir specialiomis priemonëmis, jei jie yra neįgalûs. Universaliųjų paslaugų direktyvos taikymo sritį Europos Komisija persvarsto kas trejus metus (IP/05/594, IP/06/488 ). Šiame pranešime Europos Parlamentas, Taryba, nacionaliniai reguliuotojai, telekomunikacijų paslaugų teikëjai, vartotojų asociacijos ir piliečiai raginami prisidëti prie diskusijos apie plačiajuosčio ryšio užtikrinimą visiems ES gyventojams. Atsiliepimai bus įtraukti į 2009 m. antrąjį pusmetį skelbsimą Europos Komisijos komunikatą, o 2010 m. galima tikëtis teisës akto pasiûlymo.

Vakar Europos Parlamentas balsuodamas pritarë Europos Komisijos pasiûlymams suteikti vartotojams daugiau teisių, kurios bûtų užtikrintos direktyva: veiksmingas Europos bendrasis pagalbos telefono numeris 112, ypač žmonëms su negalia, ir teisë per vieną dieną pakeisti fiksuotojo arba judriojo ryšio operatorių nekeičiant turimo telefono numerio.

Pranešimą apie universaliosios paslaugos ateitį rasite:

http://ec.europa.eu/information_society/policy/ecomm/current/consumer_rights/universal_service/index_en.htm

Taip pat žr. MEMO/08/583

Šaltinis: EK