>
2023-01-30

Pernai gautos 159 užklausos dėl duomenų atvėrimo, populiariausi – Teisingumo ministerijos duomenys

Informacinės visuomenės plėtros komiteto parengta 2022 metų duomenų atvėrimo ataskaita rodo, kad per praėjusius metus gautos 159 verslo ir visuomenės užklausos atverti duomenis, o daugiausiai dėmesio sulaukė Teisingumo ministerijos valdomi duomenys.

„Kviečiu verslą ir visuomenę pasinaudoti galimybe gauti juos dominančius duomenis ir juos įdarbinti. Atvirų duomenų portale jau registruoti 29 atvirų duomenų panaudojimo atvejai ir šis sąrašas nuolat auga. Žmonės gali naudotis atvirais duomenimis kurdami verslus, o tai reiškia naujus produktus, naujas darbo vietas, naujas iniciatyvas ir BVP augimą. Jei nerandate jums reikiamų duomenų, registruokite poreikį atvirų duomenų portale“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Erika Kuročkina.

Teisingumo ministerija pernai sulaukė 37 užklausų. Antroje vietoje – Aplinkos ministerija, sulaukusi 21 užklausos, trečioje – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, gavusi 20 užklausų.
Tarp Teisingumo ministerijos pagal gautas užklausas atvertų duomenų – Adresų registro, Juridinių asmenų registro duomenys, aukštos vertės įmonių erdviniai duomenys, statinių paskirties pagal įvairius parametrus duomenys ir kt. Artimiausiu metu Teisingumo ministerija ketina atverti nekilnojamojo turto duomenis, tokius kaip duomenys apie verčių zonas, statinių paskirtį pagal statybos užbaigimo procentą, taip pat įgaliojimų registro, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenys.  

Aplinkos ministerija pagal gautas užklausas atvėrė kirtimų leidimų duomenis, o artimiausiu metu planuoja atverti Lietuvos istorinę hidrometeorologinę informaciją ir duomenis apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pagal gautas užklausas atvėrė duomenis apie nesimokančius vaikus, studentų, absolventų, priimtų į pirmą kursą studentų duomenis, savivaldybėse dirbančių mokytojų pagal specialybes skaičių, visiškai nuasmenintus Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (NMPP) duomenis ir kt. Artimiausiu metu ministerija planuoja atverti mokyklų aplinkos, mokinių ir pedagogų duomenis.

Atvirų duomenų portale registruoti 29 atvirų duomenų panaudojimo atvejai ir šis sąrašas nuolat pildomas. Panaudojimo atvejai apima pačias įvairiausias sritis: nuo verslui skirtų sprendimų iki priemonių konkrečioms visuomenės problemoms spręsti.

Pavyzdžiui, pasinaudojus atvertais duomenimis, sukurta aplikacija BIfree SODRA, kuria naudojantis galima nemokamai analizuoti daugiau kaip 40 tūkst. Lietuvos juridinių vienetų darbuotojų ir jų atlyginimų tendencijas pagal sektorių, veiklą, savivaldybę. Taip pat Panevėžio miestui sukurtas sprendimas leidžia automatiniu būdu rinkti laisvai prieinamus duomenis ir daryti išvadas apie darbo rinkos situaciją ir ateities poreikius, o Tauragės rajono savivaldybei sukurtas sprendimas visiškai automatizuoja vaikų priėmimo į ugdymo įstaigas procedūras.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bendradarbiaudama su visomis valstybinėmis institucijomis, siekia visuomenei ir verslui atverti kiek įmanoma daugiau nuasmenintų duomenų ir skelbti juos Lietuvos atvirų duomenų portale, kuris yra pagrindinė atvirų duomenų ir verslo poreikio atviriems duomenims platforma Lietuvoje.

Siekdama padėti institucijoms teikti duomenų rinkinius į Lietuvos atvirų duomenų portalą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pernai patvirtino Duomenų atvėrimo tvarkos aprašą, kuris nustato bendrą ir aiškų duomenų atvėrimo procesą ir seką, paskirsto atsakomybę ir nustato konkrečias priemones, kad procesas vyktų sklandžiai, o teikiami duomenys būtų kokybiški.

Šiais metais iš 1 mlrd. eurų paketo ekonomikai skatinti ketinama paskirstyti 6 mln. eurų verslui – inovatyviems sprendimams kurti, naudojant institucijų atvertus duomenis. Tai turėtų tapti nauju postūmiu verslui aktyviau išnaudoti atvertų duomenų potencialą.

Skaičiuojama, kad racionalus duomenų panaudojimas papildomai gali sukurti apie 2 proc. nacionalinio BVP.