Pagal Jungtinių Tautų e. valdžios išplėtojimo indeksą Lietuva – 40-a pasaulyje

Data

2018 08 06

Įvertinimas
0
Fiksavimas3.JPG

Pagal Jungtinių Tautų skaičiuojamą Elektroninės valdžios išplėtojimo indeksą (angl. Electronic Government Development  Index, EGDI) Lietuva 2018 m. užėmė 40 vietą pasaulyje iš 193 pasaulio valstybių. Nuo praėjusio vertinimo, atlikto 2016 m., Lietuvos pozicija pasauliniame reitinge nukrito 17 pozicijų žemyn.

Pagal šį indeksą 2018 m. pasaulyje pirmavo Danija (e. valdžios išplėtojimo indeksas – 0,9150 balo), toliau sekė Australija (0,9053), Pietų Korėja (0,9010), Jungtinė Karalystė (0,8999 balo) ir Švedija (0,8882).

Lietuvos elektroninės valdžios išplėtojimo indeksas – 0,7534, ir Lietuva priskiriama „Labai aukšto e. valdžios išplėtojimo indekso“ valstybių grupei, kurių indeksas – virš 0,75 balo.

Nors pasauliniame kontekste pagal šį indeksą tarp pirmųjų Azijos ir Okeanijos valstybės, visgi aukščiausią e. valdžios išplėtojimo indeksą (t. y. daugiau nei 0,75 balo) turinčių valstybių sąraše daugiausia – Europos šalių. Remiantis šiuo indeksu, geriausiai Europos Sąjungos mastu e. valdžia išplėtota net 21 Europos Sąjungos valstybėje: Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kt. Tarp Baltijos valstybių pirmauja Estija (0,8486 balo), kuri užima 16 vietą, Lietuva – 40, o Latvija užima 57 vietą (0,6996 balo).

Jungtinių Tautų E. valdžios tyrimas atliekamas nuo 2003-iųjų, kompleksiškai vertinant šalių išsivystymą trijose srityse: e. paslaugų pasiekiamumas, e. ryšių infrastruktūra ir žmogiškasis kapitalas. Vertinant šias atskiras sritis, geriausiai (0, 8323 balo) Lietuva vertinama pagal žmogiškojo kapitalo komponentą, apimantį suaugusiųjų raštingumo lygį, bendrą besimokančiųjų procentą, numatomus mokymosi mokymo įstaigoje metus. Kiek žemesniu balu (0,7986) vertinamas Lietuvos e. paslaugų pasiekiamumo komponentas, atspindintis paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygį (nuo 1-ojo, apimančio paprasčiausias informavimo e. paslaugas, iki 4-ojo, apimančio pilnai įtinklintas e. paslaugas). Žemiausiai (0,6293 balo) įvertintas Lietuvos e. ryšių infrastruktūros komponentas, apimantis interneto naudotojų procentą bei fiksuotosios telefonijos abonentų, mobiliojo ryšio abonentų, fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio abonentų skaičių 100 gyventojų.

Vertinimo metu šalys taip pat reitinguotos pagal papildomą E. dalyvavimo indeksą, matuojantį, kaip įdiegti e. sprendimai palengvina valdžios informacijos teikimą piliečiams, konsultavimąsi su suinteresuotais asmenimis, jų įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesą. Pasaulio mastu pagal šį indeksą 2018 m. pirmavo Pietų Korėja, Danija, Suomija, Olandija, Japonija, Naujoji Zelandija,  Australija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Norvegija. Lietuva pagal šį indeksą užėmė 51 vietą tarp 193 pasaulio valstybių, o 2016 m. pasaulyje užėmė 17 vietą.

Nuo 2018 m. tyrimo metodologija patobulinta atsižvelgiant į naujus tikslus ir uždavinius, keliamus e. valdžios srityje.

 Su visa Jungtinių Tautų ataskaita „E-GOVERNMENT SURVEY 2018: GEARING E-GOVERNMENT TO SUPPORT TRANSFORMATION TOWARDS SUSTAINABLE AND RESILIENT SOCIETIES“ galite susipažinti čia.

Duomenų šaltinis: Jungtinės Tautos, IVPK