BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Netrukus pradës veikti Europos skaitmeninë biblioteka

Data

2008 08 12

Įvertinimas
0
Spustelëjus pelës klavišą visiems piliečiams atsiverianti Europos kultûrų įvairovë knygų, muzikos, paveikslų, nuotraukų ir filmų pavidalu – ši svajonë apie Europos skaitmeninę biblioteką galëtų išsipildyti jau šį rudenį. Tačiau tam Europos Sąjungos valstybës narës turëtų dëti daugiau pastangų – taip šiandien nurodë Komisija naujajame komunikate dël galimybës naudotis kultûros institucijų saugomų kûrinių skaitmeninëmis versijomis visoje Europoje. Suskaitmeninus kultûros kûrinius, europiečiams nebereikës keliauti, kad gautų užsienio muziejų, bibliotekų ir archyvų medžiagos, arba perversti šimtus puslapių, kad rastų tam tikrą informaciją. Vien Europos bibliotekose sukaupta daugiau kaip 2,5 mlrd. knygų, bet skaitmeniškai prieinama apytiksliai tik 1 % archyvų medžiagos. Todël Komisija paragino valstybes nares dëti daugiau pastangų, kad europiečiai galëtų naudotis internete paskelbtais suskaitmenintais kûriniais mokymosi, darbo ar laisvalaikio tikslais. Pati Komisija 2009–2010 m. skirs maždaug 120 mln. EUR, kad Europos kultûros paveldas taptų lengviau prieinamas internetu.
„Naudodamiesi Europos skaitmenine biblioteka, žmonës galës greitai ir lengvai pasiekti ir savo šalyje, ir užsienyje esančias Europos knygas bei meno kûrinius. Taip, pavyzdžiui, studentas čekas galës naršyti Britų bibliotekoje nenuvykęs į Londoną, o meno mylëtojui airiui nereiks Luvre stovëti eilëje, kad iš arti išvystų „Moną Lizą“, – kalbëjo už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą atsakinga Europos Sąjungos Komisijos narë Viviane Reding. – Nors valstybës narës padarë didelę pažangą stengdamosi, kad kultûrinë medžiaga bûtų pasiekiama internetu, skaitmeninimui paspartinti reikia daugiau valdžios ir privačiojo sektoriaus investicijų. Mano tikslas – pasiekti, kad gausi Europos skaitmeninë biblioteka, vadinama „Europeana“, taptų viešai prieinama iki šių metų pabaigos.“

Šiandien Komisija patvirtino savo įsipareigojimą padëti valstybëms narëms paskelbti jų vertingą kultûrinę medžiagą internetu. 2009–2010 m. pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programą bus skirta 69 mln. EUR kûriniams skaitmeninti ir skaitmeninëms bibliotekoms kurti. Tuo pačiu laikotarpiu pagal Europos Konkurencingumo ir inovacijų programą bus skirta maždaug 50 mln. EUR Europos kultûrinës medžiagos prieinamumui didinti. Apskaičiuota, kad suskaitmeninti penkis milijonus Europos bibliotekose saugomų knygų, neįskaitant tokių objektų kaip rankraščiai ar paveikslai, iš viso kainuotų maždaug 225 mln. EUR.

Siekiant įgyvendinti Europos skaitmeninës bibliotekos Europeana idëją, bûtinos nemažos nacionalinių institucijų investicijos, tačiau šiuo metu daugelis šalių lëšų kûriniams skaitmeninti skiria nedaug ir nesistemingai. Šiandien Komisija paragino valstybes nares intensyviau skaitmeninti kûrinius, kad jų fondai taptų prieinami Europos piliečiams, bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi ir atsižvelgti į šiuos prioritetus:

Kûriniams skaitmeninti reikia skirti daugiau lëšų, be to, bûtina parengti planus, kuriuose bûtų nurodyta, kiek medžiagos bus suskaitmeninta.
Daugelis šalių vis dar neturi skaitmeninës medžiagos išsaugojimo metodų, technologijų ir patirties, nors tai bûtina, kad medžiaga bûtų prieinama ateities kartoms.
Turi bûti įdiegti bendri standartai, kad Europos skaitmeninës bibliotekos Europeana reikmëms bûtų galima suderinti skirtingus informacijos šaltinius bei duomenų bazes ir jais naudotis.
- Reikia išspręsti autorių teisių klausimus, visų pirma teisinius klausimus, susijusius su kûriniais, kurių teisių turëtojų neįmanoma rasti, ir gauti jų leidimą tuos kûrinius skaitmeninti (IP/07/508 ).

Skaitmeninių bibliotekų lankytojai gali nemokamai susipažinti su garsiosios Gutenbergo biblijos – pirmosios spausdintos knygos – kopija Britų bibliotekos interneto svetainëje, išgirsti Marios Callas ar Jacques’o Brelio balsus Prancûzijos Institut National de l'Audiovisuel arba pamatyti da Vinci šedevrą „Mona Liza“ Luvre .

Kelios valstybës narës parodë pavyzdį, kaip paspartinti kultûrinių fondų skaitmeninimą. Slovënija 2007 m. priëmë Valdžios ir privačiojo sektoriaus partnerystës aktą, kuris suteikë naujų galimybių privačiajam sektoriui remti viešosiose institucijose vykdomus skaitmeninimo projektus. Slovakijoje atkurtas senas karinis kompleksas paverstas dideliu skaitmeninimo centru, kur puslapiams vartyti naudojami robotai. Suomija, Slovakija ir Lietuva pasinaudojo Europos struktûrinių fondų teikiama parama, kad pasirûpintų papildomų lëšų kûriniams skaitmeninti.

Tačiau Komisijos atliktas vertinimas taip pat rodo, kad daug suskaitmenintų objektų nëra prieinama internetu. Pavyzdžiui, tik kas ketvirto Vokietijos muziejaus suskaitmenintą medžiagą galima pasiekti internetu ir internete paskelbta vos 1 % Lenkijos archyvų suskaitmenintos medžiagos.

Bendroji informacija

Europos skaitmeninë biblioteka yra 2005 m. birželio 1 d. Komisijos priimtos iniciatyvos i2010 dalis (IP/05/643). 2006 m. rugpjûčio 24 d. Komisija priëmë rekomendaciją dël skaitmeninimo ir suskaitmenintos medžiagos išsaugojimo (IP/06/1124). 2006 m. lapkričio 13 d. Kultûros tarybos posëdyje valstybių narių ministrai susitarë toliau skatinti skaitmeninimą (Pres/06/309 ).

Komunikatas ir skaitmeninimo srityje padarytos pažangos įvertinimas

http://ec.europa.eu/information_society/activities/digital_libraries/index_en.htm  

Pasaulio skaitmeninë biblioteka

http://www.worlddigitallibrary.org/project/english/index.html  

Europos biblioteka

http://search.theeuropeanlibrary.org/portal/en/index.html  

Europeana:

http://www.europeana.eu/

MEMO/08/546


Šaltinis: Europos Komisija