BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Lietuva užima 14-ą vietą Europos Komisijos paskelbtame ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse

Data

2022 07 29

Įvertinimas
0
DESI.jpg

Europos Komisija paskelbė naujus Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatus, kurie rodo padarytą pažangą skaitmeninio konkurencingumo srityje, susijusią su žmogiškuoju kapitalu, plačiajuosčiu ryšiu, skaitmeninių technologijų integravimu įmonėse ir skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis. 

2022 m. DESI duomenimis, Lietuva, surinkusi 52,7 balo, užima 14-ą vietą tarp 27 ES valstybių narių ir viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Estija šiais metais DESI indekse - 9, Latvija – 17 tarp ES valstybių narių.
•    Pagal žmogiškąjį kapitalą, t. y. naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius, 42,5 balo įvertinta Lietuva yra 20 tarp ES valstybių. Pagrindinius naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius turi 49 proc. gyventojų (ES vidurkis – 54 proc.). Aukštesnius nei pagrindinius naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius turi 23 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 26 proc.). Bazinius skaitmeninio turinio kūrimo įgūdžius turi 61 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 66 proc.). Lyginant su praėjusiais metais, didėja informacinių ir ryšių technologijų specialistų dalis – 3,8 proc., tačiau vis dar atsiliekama nuo ES vidurkio (4,5 proc.). Nepakitusi išlieka ir moterų, dirbančių informacinių ir ryšių technologijų srityje, dalis – 24 proc. (ES vidurkis – 19 proc.).  Taip pat nepakitusi išlieka Lietuvos įmonių dalis, kuri rengia informacinių ir ryšių technologijų mokymus – 14 proc. (ES vidurkis – 20 proc.). Didėja informacinių ir ryšių technologijų srities absolventų dalis ir sudaro 4 proc. ir viršija ES vidurkį – 3,9 proc.
•    Pagal galimybes naudotis e. ryšiu 49,4 balo įvertinta Lietuva yra 23 tarp ES valstybių. 5G judriojo plačiajuosčio ryšio aprėptis siekia – 33 proc., o 5G judriojo ryšio parengtis sudaro – 5 proc., kai tuo tarpu ES vidurkis – 56 proc. Vertinant plačiajuosčio ryšio kainų indeksą: Lietuvos rodiklis – 89 balai, ES vidurkis –  73 balai. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje bendra fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skverbtis siekia 67 proc. ir yra mažesnė nei ES vidurkis – 78 proc. Bent 100 Mb/s spartos fiksuotuoju plačiajuosčiu ryšiu naudojosi 36 proc. namų ūkių, t. y. mažiau nei vidutiniškai ES (41 proc.). Ne lėtesnė kaip 1 Gb/s skverbtis sudaro – 0,72 proc. Tyrimo duomenimis sparčiojo plačiajuosčio ryšio (naujos kartos prieigos) aprėptis siekia 85 proc., tačiau fiksuotojo itin didelio pralaidumo tinklo (VHCN) aprėptis Lietuvoje siekia 78 proc. ir viršija ES vidurkį (70 proc.).
•     Pagal skaitmeninių technologijų integraciją, Lietuva įvertinta 37,2 balo ir yra 13 tarp ES valstybių bei viršija ES vidurkį. ES vidurkį ji viršija pagal informacinių ir ryšių technologijų darniai aplinkai (74 proc.), internetu prekiaujančių mažųjų ir vidutinių įmonių (32 proc.) ir dalijimosi informacija elektroninėmis priemonėmis (45 proc.) rodiklius. Debesijos paslaugų (28 proc.) ir didžiųjų duomenų naudojimas (11 proc.) yra mažesnis už ES vidurkį. Įmonių naudojimosi socialiniais tinklais rodiklis mažėja – 22 proc., ir mažesnis nei ES vidurkis (29 proc.). Nors e. prekybos apyvarta yra didesnė (18 proc.) už ES vidurkį (12 proc.), e. sąskaitų faktūrų naudojimas išlieka nepakitęs (27 proc.) ir yra mažesnis už ES vidurkį – 32 proc. Tarptautine prekyba internetu užsiimančių mažųjų ir vidutinių įmonių dalis šiek tiek sumažėjo (12 proc.), tačiau didesnė už ES vidurkį – 9 proc. Mažųjų ir vidutinių įmonių, kurių skaitmeninės technologijos yra bent bazinio lygio, dalis (57 proc.) yra didesnė nei ES vidurkis (55 proc.). Lietuvoje dirbtinio intelekto diegimas siekia 4 proc. ir yra mažesnis jei ES vidurkis – 8 proc.
•    Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje 81,8 balais įvertinta Lietuva yra 10 tarp visų ES valstybių ir viršija ES vidurkį. E. valdžios paslaugomis per metus naudojosi, t. y. įvairias užpildytas e. formas valdžios institucijoms teikė 70 proc. interneto naudotojų ir viršija ES vidurkį – 65 proc. Pagal pasiūlos rodiklį, gerai vertinamos galimybės iš institucijų gauti iš anksto užpildytas e. formas  (92 balai).  Tačiau piliečiams skirtų skaitmeninių paslaugų srityje (82 balai iš 100) Lietuvos rezultatai šiek tiek prastesni. Pagal skaitmenines viešąsias paslaugas įmonėms Lietuva, surinkusi 93 balus, lenkia ES vidurkį – 82 proc. Taip pat atvirųjų duomenų srityje, Lietuva (89 proc.) viršija ES vidurkį – 81 proc.

Apibendrinant, Lietuvos rezultatai geresni už ES vidurkį dviejose srityse iš keturių. Geresni Lietuvos rodikliai  nei ES vidurkis yra skaitmeninių viešųjų paslaugų ir skaitmeninių technologijų integracijos srityse. Lyderių  pozicijas užima Suomija, Danija, Švedija ir Nyderlandai, o žemiausias vietas užima Bulgarija, Rumunija.

DESI 2022 indeksas apskaičiuotas remiantis valstybių 2020-2021 m. statistiniais rodikliais.

Visą informaciją apie Lietuvos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą galite rasti čia.

DESI 2022 apžvalgą galite rasti čia.

Duomenų šaltinis. Europos Komisija