BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Lietuva užima 14-ą vietą Europos Komisijos paskelbtame ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse

Data

2021 11 15

Įvertinimas
0
DESI indeksas 2021.jpg

Europos Komisija paskelbė naujus Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatus, kurie rodo padarytą pažangą skaitmeninio konkurencingumo srityje, susijusią su žmogiškuoju kapitalu, plačiajuosčiu ryšiu, skaitmeninių technologijų integravimu įmonėse ir skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis. Pažymėtina, kad šiais metais DESI indeksas buvo vertinamas patobulinus metodiką, atsižvelgiant į naujausius technologinius ir politikos pokyčius.

2021 m. DESI duomenimis, Lietuva, surinkusi 51,8 balo, užima 14-ą vietą tarp 27 ES valstybių narių ir viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Estija šiais metais DESI indekse - 7, Latvija – 17 tarp ES valstybių narių.

•    Pagal žmogiškąjį kapitalą, t. y. naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius, 46,1 balo įvertinta Lietuva yra 17 tarp ES valstybių. Pagrindinius naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius turi 56 proc. gyventojų (ES vidurkis – 56 proc.). Aukštesnius nei pagrindinius naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius turi 32 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 31 proc.). Pagrindinius programinės įrangos naudojimo įgūdžius turi 58 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 58 proc.). Lyginant su praėjusiais metais, didėja informacinių ir ryšių technologijų specialistų dalis – 3,3 proc., tačiau vis dar atsiliekama nuo ES vidurkio (4,3 proc.). Nepakitusi išlieka ir moterų, dirbančių informacinių ir ryšių technologijų srityje, dalis – 24 proc. (ES vidurkis – 19 proc.).  Vis daugiau Lietuvos įmonių rengia informacinių ir ryšių technologijų mokymus – 14 proc. (ES vidurkis – 20 proc.). Didėja informacinių ir ryšių technologijų srities absolventų dalis ir sudaro 3,7 proc., tačiau vis dar yra žemiau ES vidurkio – 3,9 proc.

•    Pagal galimybes naudotis e. ryšiu 41,7 balo įvertinta Lietuva yra 25 tarp ES valstybių. Lietuva patenka tarp ES šalių, kuriose nėra 5G judriojo plačiajuosčio ryšio aprėpties, o 5G judriojo ryšio parengtis sudaro – 5 proc., tačiau Lietuvoje pasiektas didelis 4G ryšio aprėpties lygis – 100 proc. (ES vidurkis – 99,7 proc.). Vertinant plačiajuosčio ryšio kainų indeksą: Lietuvos rodiklis – 75 balai, ES vidurkis –  69 balai. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje bendra fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skverbtis siekia 65 proc. ir yra mažesnė nei ES vidurkis – 77 proc. Bent 100 Mb/s spartos fiksuotuoju plačiajuosčiu ryšiu naudojosi 31 proc. namų ūkių, t. y. mažiau nei vidutiniškai ES (34 proc.). Ne lėtesnė kaip 1 Gb/s skverbtis sudaro – 0,23 proc. Tyrimo duomenimis sparčiojo plačiajuosčio ryšio (naujos kartos prieigos) aprėptis siekia 71 proc., tačiau fiksuotojo itin didelio pralaidumo tinklo (VHCN) aprėptis Lietuvoje siekia 67 proc. ir viršija ES vidurkį (59 proc.).

•     Pagal skaitmeninių technologijų integraciją, Lietuva įvertinta 41,2 balo ir yra 12 tarp ES valstybių bei viršija ES vidurkį. ES vidurkį ji viršija pagal dirbtinio intelekto diegimo (34 proc.), informacinių ir ryšių technologijų darniai aplinkai (74 proc.), internetu prekiaujančių mažųjų ir vidutinių įmonių (28 proc.) ir dalijimosi informacija elektroninėmis priemonėmis (48 proc.) rodiklius. Debesijos paslaugų (23 proc.) ir didžiųjų duomenų naudojimas (11 proc.) yra mažesnis už ES vidurkį. Įmonių naudojimosi socialiniais tinklais rodiklis išlieka nepakitęs - 24 proc., tačiau šiek tiek didesnis nei ES vidurkis (23 proc.). Nors e. prekybos apyvarta yra didesnė (15 proc.) už ES vidurkį (12 proc.), e. sąskaitų faktūrų naudojimas mažėja (27 proc.) ir yra mažesnis už ES vidurkį – 32 proc. Tarptautine prekyba internetu užsiimančių mažųjų ir vidutinių įmonių dalis išlieka nepakitusi (13 proc.), tačiau didesnė už ES vidurkį – 8 proc. Mažųjų ir vidutinių įmonių, kurių skaitmeninės technologijos yra bent bazinio lygio, dalis (54 proc.) yra mažesnė nei ES vidurkis (60 proc.).

•    Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje 78 balais įvertinta Lietuva yra 12 tarp visų ES valstybių. E. valdžios paslaugomis per metus naudojosi, t. y. įvairias užpildytas e. formas valdžios institucijoms teikė 69 proc. interneto naudotojų ir viršija ES vidurkį – 64 proc. Pagal pasiūlos rodiklį, gerai vertinamos galimybės iš institucijų gauti iš anksto užpildytas e. formas  (89 balai).  Tačiau piliečiams skirtų skaitmeninių paslaugų srityje (73 balai iš 100) Lietuvos rezultatai šiek tiek prastesni. Pagal skaitmenines viešąsias paslaugas įmonėms Lietuva, surinkusi 93 balus, lenkia ES vidurkį – 84 proc. Taip pat atvirųjų duomenų srityje, Lietuva (86 proc.) viršija ES vidurkį – 78 proc.

Apibendrinant, Lietuvos rezultatai geresni už ES vidurkį dviejose srityse iš keturių. Geresni Lietuvos rodikliai  nei ES vidurkis yra skaitmeninių viešųjų paslaugų ir skaitmeninių technologijų integracijos srityse. Lyderių  pozicijas užima Danija, Suomija, Švedija ir Nyderlandai, o žemiausias vietas užima Bulgarija, Rumunija.

DESI 2021 indeksas apskaičiuotas remiantis valstybių 2017-2020 m. statistiniais rodikliais.

Visą informaciją apie Lietuvos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą galite rasti čia.

DESI 2021 apžvalgą galite rasti čia.

Duomenų šaltinis. Europos Komisija