copyright

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Lietuva užima 14-ą vietą Europos Komisijos paskelbtame ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse

Data

2020 06 11

Įvertinimas
0
desi.jpg

Š. m. birželio 11 d. Europos Komisija paskelbė naują Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI), apimantį galimybes naudotis e. ryšiu, naudojimosi internetu įgūdžius, naudojimosi e. ištekliais apimtis, svarbiausių skaitmeninių technologijų integraciją ir viešojo sektoriaus e. paslaugų įvertinimus. Pažymėtina, kad šiais metais DESI indeksas buvo vertinamas patobulinus metodiką, atsižvelgiant į naujausius technologinius pokyčius.

2020 m. pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą 52 balais (vertinimo skalėje nuo 0 iki 100, ES vidurkis – 53,9 balo) įvertinta Lietuva yra 14 iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių. Estija šiais metais DESI indekse - 7, Latvija – 18 tarp ES valstybių narių.

•    Pagal galimybes naudotis e. ryšiu 48,9 balo įvertinta Lietuva yra 19 tarp ES valstybių.  ES kontekste, Lietuva užima aukštas pozicijas vertinant plačiajuosčio ryšio kainų indeksą: Lietuvos rodiklis – 79 balai (4 vieta ES), ES vidurkis –  64 balai. Pažymėtina, kad Lietuvoje pasiektas didelis 4G ryšio aprėpties lygis – 100 proc. (ES vidurkis – 96 proc., 3 vieta ES). Itin spartaus plačiajuosčio ryšio skverbtis (32 proc., 12 vieta ES) viršija ES vidurkį (26 proc.). Tyrimo duomenimis sparčiojo plačiajuosčio ryšio (naujos kartos prieigos) aprėptis siekia 69 proc. (27 vieta ES), o judriojo plačiajuosčio ryšio naudojimas gerėja ir viršija ES vidurkį (103 abonentai iš 100 gyventojų, palyginti su ES vidurkiu – 100, 9 vietas ES). Taip pat tyrimo duomenimis, Lietuvoje bendra fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skverbtis siekia 68 proc. (22 vieta ES). Fiksuotojo itin didelio pralaidumo tinklo (VHCN) aprėptis Lietuvoje siekia 61 proc. (12 vieta) ir viršija ES vidurkį (44 proc.). Tyrime pažymima, kad Lietuva vykdo pasiruošimo darbus 5G ryšio diegimui, tačiau dar laukia nemažai iššūkių šioje srityje. 

•    Pagal žmogiškąjį kapitalą, t. y. naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius, 43,8 balo įvertinta Lietuva yra 18 tarp ES valstybių. Pagrindinius naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius turi 56 proc. gyventojų, tuo tarpu ES vidurkis – 58 proc., pagal šį rodiklį Lietuva užima 14 vietą ES. Aukštesnius nei pagrindinius naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius turi 32 proc. Lietuvos gyventojų (15 vieta ES, ES vidurkis – 33 proc.). Pagrindinius programinės įrangos naudojimo įgūdžius turi 58 proc. Lietuvos gyventojų (15 vieta ES, ES vidurkis – 61 proc.). Lyginant su praėjusiais metais, informacinių ir ryšių technologijų specialistų dalis išlieka nepakitusi – 2,7 proc. ir vis dar atsilieka nuo ES vidurkio (ES vidurkis - 3,9 proc., 23 vieta ES). Taip pat nepakitusi išlieka moterų, dirbančių informacinių ir ryšių technologijų srityje, dalis – 1,4 proc. (16 vieta ES, ES vidurkis – 1,4 proc.).  Tuo tarpu informacinių ir ryšių technologijų srities absolventų dalis  padidėjo ir sudaro 2,7 proc. (23 vieta ES), tačiau vis dar yra žemiau ES vidurkio – 3,6 proc.

•    Lietuvos gyventojai palyginti aktyviai naudojasi interneto paslaugomis – 57,3 balo šioje srityje įvertinta Lietuva yra 13 tarp ES valstybių. Naudojimosi internetu lygis auga (81 proc. Lietuvos gyventojų, 20 vietas ES), tuo pačiu mažėja gyventojų, kurie niekada nesinaudojo internetu, dalis – 15 proc. (21 vieta ES, ES vidurkis – 9 proc.). Itin aktyviai Lietuvos gyventojai internete skaito naujienas (91 proc. interneto naudotojų, 2 vieta ES), klausosi muzikos, žiūri vaizdo įrašus ar filmus (84 proc. interneto naudotojų, 11 vieta ES), naudojasi vaizdo telefonija (75 proc. interneto naudotojų, 4 vieta ES) ir e. bankininkystės paslaugomis (79 proc. interneto naudotojų, 8 vieta ES), taip pat dažniau nei vidutinis europietis jungiasi prie socialinių tinklų (74 proc. interneto naudotojų, 12 vieta ES). Vis dar nedidelė gyventojų dalis naudojasi su mokėjimais susijusiomis interneto galimybėmis: internetu perka 59 proc. interneto naudotojų (20 vieta ES), internetu parduoda 11 proc. interneto naudotojų (25 vieta ES, ES vidurkis – 22 proc.), užsakomosiomis vaizdo programų paslaugomis naudojasi 15 proc. interneto naudotojų (21 vieta ES, ES vidurkis – 31 proc.). Taip pat dar pakankamai nedidelė Lietuvos gyventojų dalis mokosi internetu – 9 proc. interneto naudotojų (14 vieta ES).

•    Pagal skaitmeninių technologijų integraciją, Lietuva įvertinta 49,5 balo ir yra 10 tarp ES valstybių bei gerokai viršija ES vidurkį. Lietuva rodo išskirtinius rezultatus dalijimosi informacija elektroninėmis priemonėmis srityje užimdama 3 vietą ES (Lietuva – 48 proc., ES vidurkis – 34 proc.). Padidėjo įmonių naudojimosi socialiniais tinklais (24 proc., 13 vieta ES) rodiklis, tačiau kompiuterinės debesijos paslaugų naudojimas išlieka nepakitęs (17 proc., 12 vieta ES). Padidėjo tarptautine prekyba internetu užsiimančių mažųjų ir vidutinių įmonių dalis (13 proc., 6 vieta ES), tačiau sumažėjo apyvartos, kurią Lietuvos įmonės gauna iš e. prekybos, dalis (12 proc., 8 vieta ES, ES vidurkis – 11 proc.). Padidėjo internetu prekiaujančių mažųjų ir vidutinių įmonių dalis ir lenkia ES vidurkį (24 proc., 7 vieta ES, ES vidurkis – 18 proc.). Įmonių, naudojančių didžiuosius duomenis, dalis išliko nepakitusi – 14 proc. (9 vieta ES, ES vidurkis - 12 proc.).

•    Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje 81,4 balo įvertinta Lietuva yra 6 tarp visų ES valstybių. E. valdžios paslaugomis per metus naudojosi, t. y. įvairias užpildytas e. formas valdžios institucijoms teikė 81 proc. interneto naudotojų – pagal šį rodiklį Lietuva užima 10 vietą ES. Pagal pasiūlos rodiklį, gerai vertinamos galimybės iš institucijų gauti iš anksto užpildytas e. formas  (88 balai, 3 vieta ES), tačiau dar yra kur tobulėti tokiose svarbiose srityse, kaip atvirieji duomenys (53 proc., 24 vieta ES). Pagal elektroninių paslaugų užbaigtumą Lietuva užima 7 vietą ES surinkusi 96 balus, o pagal skaitmenines viešąsias paslaugas įmonėms Lietuva užima 8 vietą ES surinkusi 93 balus. 

Apibendrinant, Lietuvos rezultatai geresni už ES vidurkį dviejose srityse iš penkerių. Lietuva pagerino rodiklius viešojo sektoriaus e. paslaugų ir skaitmeninių technologijų integracijos srityse. Vis dėlto nepaisant teigiamų pastarojo meto pokyčių, kai kurios sritys, pvz., žmogiškasis kapitalas, vis dar nesiekia ES vidurkio. Lyderių  pozicijas užima Suomija, Švedija, Danija ir Nyderlandai, o žemiausias vietas užima Bulgarija, Graikija, Rumunija ir Italija.

DESI 2020 indeksas apskaičiuotas remiantis valstybių 2019-2018 m. statistiniais rodikliais.

Visą informaciją apie Lietuvos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą galite rasti čia.

DESI 2020 apžvalgą galite rasti čia.

Duomenų šaltinis. Europos Komisija