Lietuva užima 14-ą vietą Europos Komisijos paskelbtame ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse

Data

2019 06 12

Įvertinimas
0
desi2.jpg

Š. m. birželio 11 d. Europos Komisija paskelbė naują Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI), apimantį galimybes naudotis e. ryšiu, naudojimosi internetu įgūdžius, naudojimosi e. ištekliais apimtis, svarbiausių skaitmeninių technologijų integraciją ir viešojo sektoriaus e. paslaugų įvertinimus. Pažymėtina, kad šiais metais DESI indeksas buvo vertinamas patobulinus metodiką, atsižvelgiant į naujausius technologinius pokyčius.

2019 m. pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą 52 balais (vertinimo skalėje nuo 0 iki 100, ES vidurkis – 52,5 balo) įvertinta Lietuva yra 14 iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių. Lietuvos užimama pozicija liko nepakitusi lyginant su praėjusiais metais. Estija šiais metais DESI indekse - 8, Latvija – 17 tarp ES valstybių narių.

  • Pagal galimybes naudotis e. ryšiu 64,8 balo įvertinta Lietuva yra 26 tarp ES valstybių.  ES kontekste, Lietuva užima aukštas pozicijas vertinant plačiajuosčio ryšio kainų indeksą: Lietuvos rodiklis – 92 balai, ES vidurkis –  87 balai, 5 vieta ES. Pažymėtina, kad Lietuvoje pasiektas didelis 4G ryšio aprėpties lygis – 98 proc. ( ES vidurkis – 94 proc., 12 vieta ES). Itin spartaus plačiajuosčio ryšio skverbtis (29 proc., 10 vieta ES) ženkliai viršija ES vidurkį (20 proc.), o itin spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptis siekia 61 proc. bei viršija ES vidurkį (18 vieta ES). Lietuva pagal sparčiojo plačiajuosčio ryšio skverbtį (t. y. namų ūkių, kuriuose naudojamasi ne mažesnės kaip 30 Mbps spartos ryšiu, dalį) užima 13 vietą (47 proc., ES vidurkis – 41 proc.). Tyrimo duomenimis sparčiojo plačiajuosčio ryšio (naujos kartos prieigos) aprėptis siekė 63 proc. (27 vieta ES), o judriojo plačiajuosčio ryšio naudojimas nors ir gerėja, tačiau vis dar nesiekia ES vidurkio (89 abonentai iš 100 gyventojų, palyginti su ES vidurkiu – 96). Taip pat tyrimo duomenimis, Lietuvoje fiksuotojo plačiajuosčio ryšio aprėptis siekia 85 proc. (27 vieta ES). Tačiau nepaisant plataus plačiajuosčio ryšio prieinamumo ir žemų kainų, bendrai plačiajuostį ryšį yra užsisakę tik 64 proc. namų ūkių (23 vieta ES). Tyrime pažymima, kad Lietuva pradėjo rengtis 5G ryšio diegimui ir pagal atliktus darbus  šioje srityje užima 13 vietą ES.
  • Pagal žmogiškąjį kapitalą, t. y. naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius, 42,2 balo įvertinta Lietuva yra 19 tarp ES valstybių. Pagrindinius naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius turi 55 proc. gyventojų, tuo tarpu ES vidurkis – 57 proc., pagal šį rodiklį Lietuva užima 16 vietą ES. Tačiau daugiau nei vidutiniškai ES Lietuvos gyventojų turi aukštesnius nei pagrindinius naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius – 32 proc. (13 vieta ES, ES vidurkis – 31 proc.). Pagrindinius programinės įrangos naudojimo įgūdžius turi 57 proc. Lietuvos gyventojų (16 vieta ES). Lyginant su praėjusiais metais, 0,2 proc. punkto didėjo informacinių ir ryšių technologijų specialistų dalis lyginant ją su visų dirbančių asmenų dalimi, tačiau pagal šį rodiklį Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio (2,7 proc., palyginti su 3,7 proc. ES vidurkiu, 21 vieta ES). Taip pat padidėjo moterų, dirbančių informacinių ir ryšių technologijų srityje, dalis – 1,4 proc. (11 vieta ES, ES vidurkis – 1,4 proc.).  Tuo tarpu informacinių ir ryšių technologijų srities absolventų dalis  sudaro tik 2 proc. (25 vieta ES) ir yra žemiau ES vidurkio – 3,5 proc.
  • Lietuvos gyventojai palyginti aktyviai naudojasi interneto paslaugomis – 52,1 balo šioje srityje įvertinta Lietuva yra 13 tarp ES valstybių. Naudojimosi internetu lygis auga (78 proc. Lietuvos gyventojų), tuo pačiu mažėja gyventojų, kurie niekada nesinaudojo internetu, dalis – 17 proc. (20 vieta ES, ES vidurkis – 11 proc.). Itin aktyviai Lietuvos gyventojai internete skaito naujienas (93 proc. interneto naudotojų, 1 vieta ES), klausosi muzikos, žiūri vaizdo įrašus ar filmus (84 proc. interneto naudotojų, 11 vieta ES), naudojasi vaizdo telefonija (74 proc. interneto naudotojų, 3 vieta ES) ir e. bankininkystės paslaugomis (76 proc. interneto naudotojų, 9 vieta ES), taip pat dažniau nei vidutinis europietis jungiasi prie socialinių tinklų (73 proc. interneto naudotojų, 15 vieta ES). Lietuviai taip pat aktyviau nei kitose ES šalyse konsultuojasi ir balsuoja internetu – 12 proc. (10 vieta ES, ES vidurkis – 10 proc.). Tačiau vis dar nedidelė gyventojų dalis naudojasi su mokėjimais susijusiomis interneto galimybėmis: internetu perka 54 proc. interneto naudotojų (19 vieta ES), internetu parduoda 10 proc. interneto naudotojų (25 vieta ES, ES vidurkis – 23 proc.), užsakomosiomis vaizdo programų paslaugomis naudojasi 15 proc. interneto naudotojų (21 vieta ES, ES vidurkis – 31 proc.). Taip pat dar pakankamai nedidelė Lietuvos gyventojų dalis naudojasi profesiniais socialiniais tinklais – 11 proc. interneto naudotojų (19 vieta ES), mokosi internetu – 9 proc. interneto naudotojų (8 vieta ES).
  • Pagal tai, kiek verslas yra integravęs skaitmenines technologijas, Lietuva įvertinta 49,7 balo ir yra 8 tarp ES valstybių bei gerokai viršija ES vidurkį. Naudojimasis elektroninėmis dalijimosi informacija priemonėmis sudarė 47 proc. (3 vieta ES, ES vidurkis – 34 proc.). Nepakito įmonių naudojimosi socialiniais tinklais (20 proc., 14 vieta ES) ir kompiuterinės debesijos paslaugomis (17 proc., 12 vieta ES) rodikliai. Taip pat nepakito tarptautine prekyba internetu užsiimančių mažųjų ir vidutinių įmonių dalis (12 proc., 3 vieta ES). Pažymėtina, kad padidėjo apyvartos, kurią Lietuvos įmonės gauna iš e. prekybos, dalis (14 proc., 6 vieta ES, ES vidurkis – 10 proc.). Internetu prekiaujančių mažųjų ir vidutinių įmonių dalis lenkia ES vidurkį (21 proc., 6 vieta ES, ES vidurkis – 17 proc.). Taip pat padidėjo įmonių, naudojančių didžiuosius duomenis, dalis – 14 proc. (10 vieta ES, ES vidurkis - 12 proc.).
  • Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje 73,3 balo įvertinta Lietuva yra 8 tarp visų ES valstybių. E. valdžios paslaugomis per metus naudojosi, t. y. įvairias užpildytas e. formas valdžios institucijoms teikė 81 proc. interneto naudotojų – pagal šį rodiklį Lietuva užima 9 vietą ES. Pagal pasiūlos rodiklį, gerai vertinamos galimybės iš institucijų gauti iš anksto užpildytas e. formas  (88 balai, 3 vieta ES), tačiau dar yra kur tobulėti tokiose svarbiose srityse, kaip atvirieji duomenys (46 proc., 24 vieta ES). Pagal elektroninių paslaugų užbaigtumą Lietuva užima 5 vietą ES surinkusi 96 balus, o pagal skaitmenines viešąsias paslaugas įmonėms Lietuva užima 4 vietą ES surinkusi 97 balus. Taip pat Lietuvos gyventojai aktyviau nei ES vidutiniškai  naudojasi e. sveikatos paslaugomis (19 proc., 12 vieta ES). Ženkliai daugiau bendrosios praktikos gydytojų išrašo e. receptus nei ES vidurkis (85 proc., 9 vieta ES, ES vidurkis – 50 proc.), tačiau mažiau jų keičiasi medicininiais duomenimis (25 proc., 18 vieta ES).

Apibendrinant, Lietuvos rezultatai geresni už ES vidurkį dviejose srityse iš penkerių. Lietuva pagerino rodiklius viešojo sektoriaus e. paslaugų ir skaitmeninių technologijų integracijos srityse. Lyderių  pozicijas užima Suomija, Švedija, Olandija ir Danija, o žemiausias vietas užima Bulgarija, Rumunija, Graikija ir Lenkija.

DESI 2019 indeksas apskaičiuotas remiantis valstybių 2018-2017 m. statistiniais rodikliais.

Visą informaciją apie Lietuvos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą galite rasti čia.

DESI 2019 apžvalgą galite rasti čia.

Duomenų šaltinis. Europos Komisija