Lietuva užima 11-ą vietą Europos Komisijos paskelbtame ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse

Data

2015 02 25

Įvertinimas
0

Š.m. vasario 24 d. Europos Komisija paskelbė naują Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI), apimantį galimybių naudotis e. ryšiu, naudojimosi internetu įgūdžių, naudojimosi e. ištekliais apimčių, svarbiausių skaitmeninių technologijų išplėtojimo ir viešojo sektoriaus e. paslaugų įvertinimus.

2015 m. pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą 0,5 bendro balo (vertinimo skalėje nuo 0 iki 1) įvertinta Lietuva yra vienuolikta iš 28 ES valstybių narių. Tai 2 vietomis žemesnė pozicija, nei praėjusiais metais, kuomet Lietuva užėmė 9 vietą ES. Estija šiais metais pagal DESI yra 7, Latvija – 19 iš visų ES valstybių narių.

  • Pagal galimybes naudotis e. ryšiu 0,64 balo įvertinta Lietuva yra aštunta iš ES valstybių. ES kontekste, Lietuva užima aukštas pozicijas pagal naujos kartos interneto prieigos aprėptį (t.y. kokia dalis namų ūkių gali naudotis 30 Mb/s ir didesnės spartos internetu): Lietuvos rodiklis – 97 proc. ES vidurkis – 62 proc., 4 vieta ES; ir sparčiojo plačiajuosčio ryšio abonentų dalį (t.y. 30 Mb/s ir didesnės spartos interneto ryšį naudojančių abonentų dalį nuo visų fiksuotojo plačiajuosčio ryšio abonentų): Lietuvos rodiklis – 49 proc. ES vidurkis – 22 proc., 4 vieta ES. Taip pat Lietuvoje yra vienos žemiausių fiksuotojo plačiajuosčio ryšio kainų ES – pagal asmenų pajamų dalį (proc.), išleidžiamą pigiausiam plačiajuosčio ryšio abonementui, užimame 5 vietą ES. Tačiau nepaisant beveik visuotinio plačiajuosčio ryšio prieinamumo ir žemų kainų, bendrai plačiajuostį ryšį yra užsisakę tik 58 proc. namų ūkių (o tai gerokai mažiau nei ES vidurkis – 70 proc.).
  • Pagal žmogiškąjį kapitalą, t.y. naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius, 0,5 balo įvertinta Lietuva yra septyniolikta iš ES valstybių. Pagrindinius naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius turi 59 proc. gyventojų – tai atitinka ES vidurkį ir pelno 13 vietą ES. Pagal interneto naudojimą esame 19-i (69 proc. gyventojų, ES vidurkis – 75 proc. gyventojų). Ir nors mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos absolventų dalis tarp visų Lietuvos absolventų yra pati didžiausia Europoje, tačiau informacinių ir ryšių technologijų specialistai sudaro mažą visų dirbančių asmenų dalį (1,7 proc., palyginti su 2,8 proc. ES vidurkiu, tik 23 vieta ES).
  • Lietuvos gyventojai palyginti aktyviai naudojasi interneto paslaugomis - 0,5 balo už šią sritį įvertinta Lietuva yra septinta iš ES valstybių. Itin aktyviai lietuviai internete skaito naujienas (94 proc. interneto naudotojų, 1 vieta ES), naudojasi vaizdo telefonija (79 proc. interneto naudotojų, 2 vieta ES) ir e. bankininkystės paslaugomis (74 proc. interneto naudotojų, 7 vieta ES), taip pat dažniau nei vidutinis europietis jungiasi prie socialinių tinklų (12 vieta ES). Tačiau vis dar nedidelė gyventojų dalis naudojasi su mokėjimais susijusiomis interneto galimybėmis: internetu perka 36 proc. interneto naudotojų (25 vieta ES), užsakomosiomis vaizdo programų paslaugomis naudojasi 8,4 proc. namų ūkių, turinčių televizorius (26 vieta ES).
  • Už tai, kiek verslas yra integravęs skaitmenines technologijas, Lietuva įvertinta 0,39 balo ir yra devinta. Elektroninėmis dalijimosi informacija priemonėmis ir socialiniais tinklais įmonės naudojosi mažiau, nei prieš metus, tačiau populiarėja e. sąskaitos ir radijo dažninio atpažinimo technologijos naudojimas, šiose srityse Lietuva lenkia ES vidurkį. Palyginti su ankstesniais metais, šiek tiek sumažėjo internetu prekiaujančių mažųjų ir vidutinių įmonių dalis (18 proc., tačiau ji tebėra didesnė už ES vidurkį - 15 proc.). Drauge sumažėjo ir apyvartos, kurią Lietuvos įmonės gauna iš e. prekybos, dalis (7,4 proc.), o pagal nepasikeitusią tarptautine prekyba internetu užsiimančių mažųjų ir vidutinių įmonių dalį (11 proc.) Lietuva toliau yra penkta Europos Sąjungoje.
  • Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje Lietuva yra šešiolikta iš visų ES valstybių. E. valdžios paslaugomis per metus naudojosi, t.y. teikė įvairias užpildytas e. formas valdžios institucijoms, 43 proc. interneto naudotojų – pagal šį rodiklį Lietuva užima 8 vietą ES. Pagal pasiūlos rodiklį, gerai vertinamos galimybės iš institucijų gauti iš anksto užpildytas e. formas  (10 vieta ES), tačiau dar yra kur tobulėti tokiose svarbiose srityse, kaip atvirieji duomenys (24 vieta ES) ir e. sveikatos paslaugos (pagal keitimosi medicininiais duomenimis tarp gydytojų apimtis Lietuva užima 22 vietą, pagal e. recepto panaudojimą – 27 vietą ES).

Apibendrinant, Lietuva priskiriama vidutinių veiklos rezultatų valstybių grupei – kartu su Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Estija, Ispanija, Jungtine Karalyste, Liuksemburgu, Malta, Portugalija, Prancūzija ir Vokietija.

Lyderių  pozicijas užima Danija (skaitmeninės veiklos balas – 0,68 iš 1), Švedija ir Suomija.

DESI2015 m. indeksas apskaičiuotas, remiantis valstybių 2013-2014 m. statistiniais rodikliais.

Lietuvos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas detaliai

DESI 2015 detalizavimas

Šaltinis: Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, IVPK