Lietuva – tarp dvidešimties pasaulio valstybių pagal e-dalyvavimo rodiklius
Data
2010 08 13
Įvertinimas
E-dalyvavimo indeksas, paskelbtas ataskaitoje, parodo 2010 metų pokyti lyginant su 2008 metų rezultatais. Apklausoje pateikta plati apžvalga, kaip valdžios institucijos įtraukia piliečius į sprendimų priėmimo procesą, kaip perteikia pagrindines žinias ir informaciją, kaip tariasi su gyventojais ir suteikia atsiliepimų galimybę. Taigi e-dalyvavimas teikia tiesioginę naudą gyventojams, kuriems sudaroma galimybė, kad jų balsą išgirstų sprendimų priėmėjai. Atliekant apklausą ir vertinant e-dalyvavimą pagrindinis dėmesys buvo skiriamas į tris rodiklius: ar vyriausybė viešai teikia informaciją aktualiais visuomenei klausimais; ar piliečiai gali atvirai ir viešai diskutuoti su politikos formuotojais, o taip pat su vienas kitu; ar jie gali daryti tiesioginę įtaką sprendimams, pvz., balsuodami tinkle arba naudodamiesi mobiliaisiais telefonais.
Lietuva 2010 metų ataskaitoje pagal e-dalyvavimo indeksą, kuris parodo bendrus nacionaliniams portalams ir gyventojams suteiktų galių rezultatus, užėmė 19 vietą iš 157 reitinguotų valstybių ir atsidūrė pirmajame dvidešimtuke tarp tokių šalių kaip Australija, Japonija, JAV, Danija, Vokietija, Nyderlandai. Vertinant e-valdžios vystymosi rodiklius Lietuva užima 28 vietą tarp 184 vertintų šalių (Lietuvos mokesčių inspekcijos duomenimis, viešuosiuose interneto prieigos tinkluose gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas pateikė per 10 000 Lietuvos gyventojų). Lietuvos pavyzdys išskirtas ir pastebint, kad daugelyje pasaulio šalių svarbi informacija ir paslaugos pateikiamos nekoordinuotai ir necentralizuotai – tuomet verslo atstovai ir gyventojai priversti informacijos ieškoti daugelyje interneto svetainių. Ataskaitoje minimas teigiamas Lietuvos pavyzdys – ekonomikos skatinimo plano interneto svetainė http://www.skatinimoplanas.lt , kuriame detaliai pateikiama visa reikiama informacija, susijusi su verslo finansavimu, investicijomis ir kitomis galimybėmis bei priemonėmis, kuriomis reaguojama į finansinį sunkmetį ir ekonominį nuosmukį.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad kol kas e-dalyvavimas daugelyje šalių dėl valdžios ir piliečių atotrūkio yra tik naujai atsirandantis reiškinys. Daug institucijų savo interneto svetainėse skelbia apklausas ar atsiliepimų skiltis, tačiau tik nedaugelis turi diskusijų forumus, blogus ar skelbia informaciją socialiniuose tinkluose. Pastebėta, kad dalyvavimas daugelio šalių nacionaliniuose rinkimuose mažėja: gyventojai nemano, jog jų balsas svarbus ar kad jiems aktualūs klausimai nėra sprendžiami, o IRT gyventojams yra suteikiamos priemonės (internetas, mobilūs telefonai, interaktyvi TV), kuriomis informacija apie priimamus sprendimus lengviau prieinama ir sudaromos galimybės dalyvauti sprendimų priėmime. Tokiu būdu e-dalyvavimas tiesiogiai susijęs su skaidrumo didėjimu, demokratija, priimamų teisės aktų kokybe, sanglauda ir nauja socialine organizacija (pvz., balsavimas internetu, konsultacijos, apklausos, tinklaraščiai).
Šaltinis: JT