Jungtinių tautų atlikta 2010 m. e-valdžios apžvalga „e-valdžios įtaka finansinio ir ekonominio nuosmukio metu“ pateikia sisteminį Informacijos ir ryšių technologijų (toliau – IRT) įtakos didinant skaidrumo, efektyvumo ir priėjimo prie viešųjų paslaugų bei piliečių dalyvavimo įvertinimą. Išnagrinėjus e-valdžios modelius visame pasaulyje ataskaitoje pažymima, kad e-valdžia – kadaise laikyta drąsiu eksperimentu, o dabar tapusi vienu svarbiausiu įrankių viešojo sektoriaus transformacijai – padarė didelę pažangą ir dabar laikoma veiksniu, lemiančiu efektyvesnį valdymą ir piliečių dalyvavimą tiek nacionaliniu, tiek vietiniu lygmeniu. Svarbu, kad valdžios institucijos galėtų efektyviai teikti paslaugas, kurios pilnai atitiktų gyventojų poreikius, todėl šiandien jau nebeklausiama, kaip IRT gali būti pritaikytos sveikatos, mokslo, aplinkos apsaugos srityse. Labiau kreipiamas dėmesys, kaip šis pritaikymas gali būti efektyvesnis ir naudingesnis plačiam gyventojų ratui.
E-dalyvavimo indeksas, paskelbtas ataskaitoje, parodo 2010 metų pokyti lyginant su 2008 metų rezultatais. Apklausoje pateikta plati apžvalga, kaip valdžios institucijos įtraukia piliečius į sprendimų priėmimo procesą, kaip perteikia pagrindines žinias ir informaciją, kaip tariasi su gyventojais ir suteikia atsiliepimų galimybę. Taigi e-dalyvavimas teikia tiesioginę naudą gyventojams, kuriems sudaroma galimybė, kad jų balsą išgirstų sprendimų priėmėjai. Atliekant apklausą ir vertinant e-dalyvavimą pagrindinis dėmesys buvo skiriamas į tris rodiklius: ar vyriausybė viešai teikia informaciją aktualiais visuomenei klausimais; ar piliečiai gali atvirai ir viešai diskutuoti su politikos formuotojais, o taip pat su vienas kitu; ar jie gali daryti tiesioginę įtaką sprendimams, pvz., balsuodami tinkle arba naudodamiesi mobiliaisiais telefonais.
Lietuva 2010 metų ataskaitoje pagal e-dalyvavimo indeksą, kuris parodo bendrus nacionaliniams portalams ir gyventojams suteiktų galių rezultatus, užėmė 19 vietą iš 157 reitinguotų valstybių ir atsidūrė pirmajame dvidešimtuke tarp tokių šalių kaip Australija, Japonija, JAV, Danija, Vokietija, Nyderlandai. Vertinant e-valdžios vystymosi rodiklius Lietuva užima 28 vietą tarp 184 vertintų šalių (Lietuvos mokesčių inspekcijos duomenimis, viešuosiuose interneto prieigos tinkluose gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas pateikė per 10 000 Lietuvos gyventojų). Lietuvos pavyzdys išskirtas ir pastebint, kad daugelyje pasaulio šalių svarbi informacija ir paslaugos pateikiamos nekoordinuotai ir necentralizuotai – tuomet verslo atstovai ir gyventojai priversti informacijos ieškoti daugelyje interneto svetainių. Ataskaitoje minimas teigiamas Lietuvos pavyzdys – ekonomikos skatinimo plano interneto svetainė
http://www.skatinimoplanas.lt , kuriame detaliai pateikiama visa reikiama informacija, susijusi su verslo finansavimu, investicijomis ir kitomis galimybėmis bei priemonėmis, kuriomis reaguojama į finansinį sunkmetį ir ekonominį nuosmukį.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad kol kas e-dalyvavimas daugelyje šalių dėl valdžios ir piliečių atotrūkio yra tik naujai atsirandantis reiškinys. Daug institucijų savo interneto svetainėse skelbia apklausas ar atsiliepimų skiltis, tačiau tik nedaugelis turi diskusijų forumus, blogus ar skelbia informaciją socialiniuose tinkluose. Pastebėta, kad dalyvavimas daugelio šalių nacionaliniuose rinkimuose mažėja: gyventojai nemano, jog jų balsas svarbus ar kad jiems aktualūs klausimai nėra sprendžiami, o IRT gyventojams yra suteikiamos priemonės (internetas, mobilūs telefonai, interaktyvi TV), kuriomis informacija apie priimamus sprendimus lengviau prieinama ir sudaromos galimybės dalyvauti sprendimų priėmime. Tokiu būdu e-dalyvavimas tiesiogiai susijęs su skaidrumo didėjimu, demokratija, priimamų teisės aktų kokybe, sanglauda ir nauja socialine organizacija (pvz., balsavimas internetu, konsultacijos, apklausos, tinklaraščiai).
Šaltinis: JT
