BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Lietuva pirmoji tarp Baltijos šalių patvirtinto e. sveikatos 2007–2015 m. plëtros strategiją.

Data

2007 10 17

Įvertinimas
0
Lietuva pirmoji tarp Baltijos šalių patvirtinto e. sveikatos 2007–2015 m. plëtros strategiją. Ji įvardijama kaip svarbi priemonë tobulinti sveikatos apsaugą ir efektyvus įrankis sparčiai pagerinti sveikatos priežiûros paslaugų kokybę ir prieinamumą. Skaičiuojama, kad investicijos į e. sveikatą duoda kasmet didëjančią grąžą, kuri po 10 metų tris kartus viršija įdëtas lëšas. O sukurta nacionalinë medicininių duomenų bazë leis 20 – 30 proc. sumažinti gydymo klaidų.

E. sveikatos 2007–2015 m. plëtros strategijos tikslas subalansuoti ir numatyti, kaip geriausiai galima panaudoti esamas ir naujas informacines bei komunikacines technologijas sveikatai ir jos apsaugai gerinti. Siekiama užtikrinti evoliucionuojančios, saugios ir patikimos e. sveikatos sistemos plëtrą, nuosekliai gerinti sveikatos priežiûros paslaugų kokybę. E. sveikatos plëtros strategiją nuo 2005 m. rengë e. sveikatos plëtros koordinacinë taryba.

Atitinkamas strategijas jau turi 73 proc. Europos valstybių, 62 proc. viso pasaulio šalių.

Svarbiausia strategijos kryptis - pacientas

Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas sako, kad e. sveikatos strategija aktuali ir pacientams, ir medikams.

"E. sveikatos sistema leis susieti mokslinius tyrimus su kasdiene klinikine patirtimi, efektyviai bendradarbiauti visos šalies mastu, kolektyviai kaupti tyrimų rezultatus bei žinias ir jomis naudotis kiekvienoje sveikatos paslaugų teikimo vietoje. E. receptas, elektroninis sveikatos įrašas – tai tik keli įrankiai padësiantys efektyviai plëtoti sveikatos paslaugas", - teigia R. Turčinskas.

Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas, E. sveikatos plëtros koordinacinës tarybos pirmininkas, pabrëžia, kad pagrindinë strategijos kryptis yra orientuota į gyventojus ir pacientus.

"Įgyvendinat strategiją, jos pagrindu taps elektroninis sveikatos įrašas, kuris ilgainiui pakeis popierinę ligos kortelę. Jame bus nuosekliai kaupiama visa medicininë informacija apie gyventoją. Tai asmeniui užtikrins gaunamų paslaugų tęstinumą, nes tyrimų ir profilaktinių priemonių rezultatai, ankstesnës diagnozës ar praeityje taikytas gydymas - viskas bus saugoma vienoje vietoje, kas padës gydytojams priimti tikslesnius sprendimus dël paciento gydymo ar jo sveikatos", - pasakoja H. Baubinas.

Pasak SAM sekretoriaus vienas esminių privalumų yra tai, kad didelë integruotų medicininių duomenų sistema leis sukurti ir naudoti sprendimų palaikymo modelius.

"Tai viena perspektyviausių e. sveikatos plëtros tendencijų. Sukauptą informaciją bus galima analizuoti įvairiais pjûviais, išgauti žinias, reikalingas klinikiniams, administraciniams sprendimams, pvz., diagnostikai, vaistų išrašymui, profilaktikai, gydymo metodams ir taktikai. Pacientas iš tos sistemos galës gauti reikalingų duomenų dël paslaugų pasirinkimo ar užsakymo. Svarbiausia, kad pasaulio statistika rodo, jog milžiniška duomenų bazë ir joje esanti klinikinë informacija padeda 20–30 proc. sumažinti medicininių klaidų skaičių. Pavyzdys kaip tai veiks – gydytojas duomenų sistemoje mato, kokius vaistus pas jį atëjusiam pacientui jau skyrë kitas specialistas, todël jis išrašydamas receptą kitiems preparatams galës patikrinti visų asmens naudojamų medikamentų suderinamumą, o taip pat įvertinti kitų sistemoje registruotų pacientų, kuriems buvo skiriami šie vaistai, gydymo rezultatus", - sako H. Baubinas.

Nauji reikalavimai įstaigų bendradarbiavimui

Pasak E. sveikatos plëtros koordinacinës tarybos pirmininko pavaduotojo prof. Arûno Lukoševičiaus, e. sveikatos 2007–2015 m. plëtros strategija nusako bûdus, kaip efektyviausiai išnaudoti informaciją bei modernias jos valdymo priemones sveikatai ir jos apsaugai gerinti. Kol kas informacinių technologijų panaudojimas sveikatos apsaugoje gerokai atsilieka nuo kitų sričių. Pavyzdžiui, finansinių paslaugų sferoje informacinëms technologijoms skiriama apie dešimt kartų didesnë santykinë kaštų dalis, nei ne mažiau svarbioje sveikatos paslaugų srityje.

"E. sveikatos sistema daro teigiamą įtaką visai sveikatos apsaugai – nuo paslaugų gyventojams ir gydytojams teikimo iki valdymo ar apskaitos. Sveikatos sektoriuje naudojamos modernios informacinës bei ryšių technologijos leidžia gerinti žmonių informuotumą, įgalina juos aktyviai dalyvauti palaikant ir atstatant savo sveikatą. Sveikatos priežiûros įstaigoms tai galimybë efektyviau panaudoti turimus išteklius teikiant paslaugas, gerinti jų kokybę bei prieinamumą, mažinant laukiančių pacientų eiles", - vardina A. Lukoševičius. Profesorius teigia, kad siekiant strategijoje numatytų tikslų sveikatos priežiûros įstaigoms reikës tobulinti informacijos apsikeitimo bûdus, integruoti duomenis visos šalies mastu, užtikrinti jų patikimumą ir apsaugą. Tačiau įdëtos pastangos atsipirks nauda visiems – nuo gyventojo, šeimos gydytojo iki specialisto bei administratoriaus.

Vilniaus VšĮ Centro poliklinika direktorius Kęstutis Štaras, kurio vadovaujama įstaiga jau yra įsidiegusi e. sveikatos paslaugų, teigia, kad naudą pajuto ir pacientai, ir gydytojai.

"Įdiegus elektronines sveikatos paslaugas gerokai efektyvesnis tapo įstaigos administravimas, planavimas. Džiugu, kad pagerëjo ir teikiamų sveikatos priežiûros paslaugų kokybë", - pasakoja K. Štaras.

Strategijos įgyvendinimas numatomas trimis etapais, kiekviename jų siekiant konkrečių praktinių rezultatų. Pirmajam E. sveikatos 2007–2015 m. plëtros strategijos įgyvendinimo etapui 2007–2010 metais numatyta išplëtoti nacionalinës e. sveikatos sistemos infrastruktûrą bei funkcijas, įdiegti e. recepto, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų informacijos kaupimo funkcijas, kompiuterizuoti gydymo įstaigas, sudaryti sąlygas šeimos gydytojams naudotis sistemos privalumais ir pan.

Šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerija; IVPK