Lietuva išlieka tarp lyderių pagal sparčiojo plačiajuosčio interneto naudojimą

Data

2015 02 12

Įvertinimas
0

Naujai paskelbtais Europos Komisijos duomenimis, apibendrinančiais plačiajuosčio interneto ryšio prieigos situaciją Europoje 2014 metais, Lietuva išlieka viena pirmaujančių valstybių sparčiojo plačiajuosčio interneto naudojimo srityje.

Bazinio fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skvarba (t.y. abonentų skaičių 100 gyventojų) 2014 m. liepą Lietuvoje siekė 30 proc. (ES vidurkis – 30,9 proc.); pagal šį rodiklį Lietuva buvo 11 iš 28 ES valstybių. Tačiau plačiajuosčio ryšio skvarba Lietuvoje augo labai sparčiai – per metus padidėjo 3,4 proc. punktais, ir pagal šį augimo rodiklį Lietuva buvo viena pirmaujančių ES šalių (sparčiau šis rodiklis didėjo tik Lenkijoje – 4,3 proc. punkto, ir Jungtinėje Karalystėje – 3,5 proc. punkto). Be to, Lietuvoje net 52 proc. plačiajuosčio ryšio abonentų jungiasi šviesolaidinėmis linijomis („FTTH/B“ – angl. „Fiber to the Home/Building“), 20 proc. – DSL linijomis, 15 proc. – kitomis technologijomis. Pagal šį rodiklį, Lietuvą lenkia tik Latvija, kurioje šviesolaidžiu jungiasi 55 proc. fiksuotojo  ryšio abonentų.

Pagal tai, kokia gyventoju dalis naudojasi naujos kartos interneto prieigos ryšiu, Lietuva išlieka tarp lyderių.  Sparčiojo naujos kartos interneto (30 Mb/s ir spartesnio) skvarba, t.y. abonentų skaičius 100 gyventojų, 2014 m. liepą Lietuvoje siekė 14,5 proc. (ES vidurkis – 6,9 proc.). Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkė tik Nyderlandai (18,3 proc.) ir Malta (16,7 proc.).

Itin spartaus, t.y. 100 Mb/s ir didesnės spartos, interneto skvarba Lietuvoje 2014 m. liepą siekė 3,1 proc. (ES vidurkis – 2 proc.). Pagal šį rodiklį ES kontekste Lietuva – 8-ta, pirmajame trejetuke – Latvija (9,7 proc. skvarba), Portugalija (5,9 proc.) ir Suomija (5,6 proc.).

Su Europos Komisijos pateikiamais detaliais duomenimis ir jų rinkimo metodologija galite susipažinti čia.

 

Šaltinis: Europos Komisija, IVPK