BDAR

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Komisija skatins vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas – tuo tikslu paprastinama ES dotacijų administravimo ir paraiškų teikimo tvarka

Data

2010 04 30

Įvertinimas
0
Europos Komisija ketina supaprastinti dalyvavimo ES finansuojamuose mokslinių tyrimų projektuose tvarką. Taip siekiama užtikrinti, kad dalyvavimas taptų skaidresnis ir patrauklesnis geriausiems Europos ir kitų regionų tyrëjams ir inovacijas diegiančioms bendrovëms. Europos mokslinių tyrimų reikšmë labai didelë ir įgyvendinant ES strategiją „Europa 2020“, nes reikia užtikrinti tvarų ekonomikos atkûrimą, ieškoti naujų ekonominio augimo šaltinių ir spręsti dël krizës susidariusias užimtumo problemas. Komisija ne tik pateikë paprastinimo pasiûlymų, bet ir sudarë nepriklausomų ekspertų grupę, kuriai pavesta peržiûrëti visus šiuo metu įgyvendinamos Septintosios bendrosios programos aspektus.

Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Komisijos narë Máire Geoghegan-Quinn sakë: „Savo pasiûlymais siekiame kuo labiau sumažinti su Europos mokslinių tyrimų programomis susijusią administracinę naštą. Turime pritraukti geriausius tyrëjus ir pažangiausias bendroves ir sudaryti jiems sąlygas visą dëmesį skirti rezultatams, o ne biurokratiniams reikalams. Taip sustiprinsime Europos ekonomiką ir pagerinsime gyvenimo kokybę. Ypač svarbu į šią veiklą įtraukti mažas ir vidutines įmones. Manau, kad tai įmanoma įgyvendinti nesusilpninant finansų kontrolës. Siekdami šio tikslo prašome ir kitų ES institucijų paramos.“

Už biudžetą atsakingas Komisijos narys Janusz Lewandowski pridûrë: „Kitą mënesį Komisija pateiks Finansinio reglamento peržiûrą, kurioje planai supaprastinti mokslinių tyrimų finansavimo tvarką bus pagrįsti konkrečiais teisiniais pasiûlymais, naudingais ir daugelyje kitų politikos sričių. Kad potencialius ES lëšų gavëjus, pavyzdžiui, mažas ir vidutines įmones arba nevyriausybines organizacijas, paskatintume teikti finansavimo paraiškas, turime supaprastinti galiojančias taisykles. Tai padarius ES biudžetas taps prieinamesnis ir piliečiams, ir verslui.“

Pagal pirmąją Komisijos pasiûlytą kryptį numatytus patobulinimus bus galima atlikti vadovaujantis esama teisine ir reguliavimo sistema, o kai kurie patobulinimai jau įgyvendinami. Jais siekiama tobulinti IT sistemas, nuosekliau taikyti taisykles (visų pirma audito) ir gerinti kvietimų teikti pasiûlymus, pagal kuriuos organizacijos varžosi dël finansavimo, struktûrą ir turinį.

Kad bûtų galima įgyvendinti pagal antrąją kryptį numatytus pokyčius (pavyzdžiui, plačiau diegti vidutinių sąnaudų metodiką, kurią taikant nebereiktų gaišti laiko ir atskirai atsiskaityti už kiekvieną projekto išlaidų eilutę), teks keisti esamas finansines taisykles – tai leis iš esmës supaprastinti tvarką, bet kartu išlaikyti veiksmingą kontrolę. Be to, Komisija siekia, kad įgyvendinant projektus ES finansavimui bûtų galima taikyti tuos pačius apskaitos metodus, kurie taikomi nacionaliniam mokslinių tyrimų finansavimui. Kad šie pasiûlymai galëtų bûti įgyvendinti, Europos Parlamentas ir Taryba turëtų priimti sprendimą.

Trečioji numatomų pokyčių kryptis bus aktuali įgyvendinant bûsimas mokslinių tyrimų bendrąsias programas. Be kita ko, siûloma pereiti prie finansavimo pagal rezultatus sistemos, pagal kurią bûtų skiriamos vienkartinës išmokos konkrečioms mokslinëms užduotims atlikti, o naudos gavëjai turëtų ne atsiskaityti už kiekvieną išlaidų eilutę, o pademonstruoti veiksmingo ir produktyvaus darbo rezultatus.

Neseniai Komisija inicijavo tarpinį Septintosios bendrosios programos vertinimą. Nepriklausomų ekspertų grupei, kuriai pirmininkauja p. Rolfas Annerbergas, pavesta atlikti šią peržiûrą ir ateinantį rudenį pateikti ataskaitą.

R. Annerbergas yra Švedijos aplinkos, žemës ûkio mokslų ir erdvinio planavimo tyrimų tarybos („Formas“) generalinis direktorius. Ekspertų grupei priskirtos įvairios funkcijos, susijusios su veiklos, numatytos pagal Bendrąją programą, organizavimu, vykdymu ir poveikiu.

Bendrosios aplinkybës

Septintoji bendroji programa labai sudomino mokslinių tyrimų bendruomenę – nuo 2007 m. pateikta 33 tûkst. pasiûlymų, finansuota beveik 7 tûkst. projektų. Programoje dalyvauja kone visi Europos universitetai.

Keletas konkrečių tvarkos paprastinimo priemonių jau įgyvendinta Septintosios bendrosios programos kûrimo ir jos vykdymo etapuose.

Pavyzdžiui, programoje numatytas naujas garantijų fondas ir vienkartinës registracijos sistema, o tai reiškia, kad įvairiems projektams finansavimo paraiškas teikiančios organizacijos duomenis turës įvesti tik kartą per keletą metų. Aštuoni iš dešimties Septintosios bendrosios programos dalyvių yra atleisti nuo ex-ante finansinio pajëgumo patikrų, o trims iš keturių dalyvių nereikia pateikti finansinių pažymų patvirtinimų, kurie bûtini reguliariai prašant padengti sąnaudas.

2007 m. Komisija įsteigë dvi naujas vykdomąsias įstaigas – Mokslinių tyrimų vykdomąją įstaigą (REA) ir Mokslinių tyrimų tarybos vykdomąją įstaigą (ERC-EA). Europos mokslinių tyrimų taryba – svarbiausia Septintosios bendrosios programos vykdytoja, atsakinga už dotacijų skyrimą tiek pradedančių, tiek patyrusių tyrëjų vadovaujamiems projektams, nereikalaujant į tuos projektus įtraukti tarpvalstybinius konsorciumus.

Nuoroda į visą komunikato tekstą

http://ec.europa.eu/research/fp7/index_en.cfm?pg=documents

Daugiau informacijos apie komunikatą, anksčiau taikytas priemones ir Septintosios bendrosios programos peržiûrą rasite MEMO/10/156

Šaltinis: EK