BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Kaunas turi subrendusias sąlygas kurti el. miestą

Data

2004 10 28

Įvertinimas
0
Kaunas turi realią galimybę tapti elektroniniu miestu (el. miestas), kuriame įdiegtos interaktyvios paslaugos būtų naudojamos visoje šalyje, įsitikinęs "Infobalt" viceprezidentas Virginijus Jasaitis.

Šiam tikslui reikalinga suvienyti Kauno verslo, mokslo bei valdžios pajėgas, surasti finansavimo šaltinius ir pradėti tobulinti miesto gyvenimą. El. miesto kūrimas gerokai pagerintų įvairių paslaugų kokybę, taupytų laiką ir pinigus, trečiadienį Kaune surengtame seminare teigė informacinių technologijų žinovas.

El. miestas suprantamas kaip sistema, gerinanti visuomenės gyvenimą per informacines technologijas. Tai įvairios interaktyvios paslaugos piliečiams, verslui ir viešajam sektoriui. Pavyzdžiui, internetu gali būti išduodami leidimai, sumokami mokesčiai, mobiliuoju telefonu atsiskaitoma už transporto paslaugas ir t. t.

Pasak V. Jasaičio, kol kas nė vienas Lietuvos miestas negali pasigirti pažengęs el. miesto projektų diegime. Praėjusiais metais pateikus Europos Sąjungai (ES) ataskaitą, paaiškėjo, kad Lietuvos informacinės visuomenės rodikliai prasčiausi tarp ES šalių. Pasaulio ekspertai pabrėžia, kad ateityje žmonių gerovė priklausys būtent nuo žinių ekonomikos, o jos pagrindas yra informacinė visuomenė.

Pasak V. Jasaičio, investicijos į informacines technologijas yra nedidelės, lyginant su tuo, kokį jos duoda efektą, tačiau Lietuvos Vyriausybė tai kol kas daro vangiai. "Infobalt" viceprezidento įsitikinimu, per artimiausius 4 metus jos turėtų didėti bent 10 kartų.

"Kaune yra subrendusios sąlygos kurti el. miestą. Čia yra iniciatyvių verslo įmonių, kurios dabar savo produktus eksportuoja. Kauno akademinė bendruomenė neužleidžia pozicijų informacinių technologijų mokslo srityje, tik kažkodėl nedirba verslui. Miesto valdžia, rodos, irgi supranta šiuos procesus", - komentavo V. Jasaitis. Tačiau kol miestų biudžetai deficitiniai, sunku tikėtis, kad čia bus pradėtos diegti paslaugų naujovės.

Pasak specialistų, el. miesto kūrimui taip pat reikia pasitelkti struktūrinius fondus bei privatų kapitalą. Naujovių diegimą stabdo ilgai trunkantys biurokratiniai finansavimo procesai, o pačios informacinės technologijos žmonių gyvenimą gali patobulinti gana greitai. Pavyzdžiui, elektroninis transporto bilietas, kurį numatoma įdiegti trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, galėtų atsirasti per metus.

Elektroninio bilieto projekto įgyvendinimui 2004-2006 metais iš ES fondų tikimasi gauti iki 14 mln. litų. Trijų didžiųjų miestų savivaldybės 2005 ir 2006 metų biudžetuose turės numatyti iki 1 mln. litų projekto bendram finansavimui. Pirmieji projekto rezultatai viešajame transporte jau gali pasimatyti 2006-ųjų pradžioje.

Šaltinis: ELTA