Įvertinta Europos Sąjungos valstybių elektroninės valdžios pažanga

Europos Komisijos 2020 m. užsakyto tyrimo duomenimis, Europos elektroninės valdžios lyderiai yra Malta, Estija Austrija ir Latvija. Tačiau nedaug nuo jų atsilieka Danija, Lietuva ir Suomija.  

Elektroninės valdžios pažanga buvo vertinama 36 valstybėse, t. y. Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, Islandijoje, Norvegijoje, Juodkalnijoje, Serbijos Respublikoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Albanijoje ir Šiaurės Makedonijoje  pagal pagrindinius keturis kriterijus:
• Orientacija į vartotoją (kaip lengva ir patogu naudoti viešą informaciją ir paslaugas internete).  Orientacija į vartotoją yra labiausiai išvystytas elektroninės valdžios požymis. Šio kriterijaus bendras ES+ valstybių narių vidurkis – 86,5 proc., tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis 92 proc.
• Skaidrumas (valdžios institucijų sprendimų, paslaugų teikimo procedūrų aiškumas ir vartotojų galimybės kontroliuoti jų asmeninius duomenis lygis). Šio kriterijaus  bendras ES+ valstybių narių vidurkis – 65,6 proc., Lietuvos - 93 proc.
• Tarpvalstybinis judumas (mobilumas) (kokiu mastu žmonės gali naudotis viešosiomis paslaugomis už savo šalies ribų). Bendras ES+ valstybių narių vidurkis vertinant gyventojų judumą – 50,8 proc. (Lietuvos - 31 proc.), o vertinant verslo judumą - 70 proc. (Lietuvos - 67 proc.).
• Elektroninių priemonių veiksmingumas (eID, e.dokumentas, e.pristatymas ir kita). Šio kriterijaus bendras ES+ valstybių narių vidurkis – 61,4 proc., Lietuvos – 92 proc.

Europos Komisijos 2020 m. tyrimo ataskaita.

Lietuvos ir kitų šalių rezultatai.

Šaltinis. Europos Komisija