Įvertinta Europos Sąjungos valstybių elektroninės valdžios pažanga

Data

2019 10 21

Įvertinimas
0
egovernment_benchmark_2019_insight_report_f-01-small_50357.jpg

Europos Komisijos 2019 m. užsakyto tyrimo duomenimis, Europos elektroninės valdžios lyderiai yra Malta, Estija ir Austrija. Tačiau nedaug nuo jų atsilieka Latvija, Lietuva ir Suomija.  
Elektroninės valdžios pažanga buvo vertinama 34 valstybėse, t. y. Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, Islandijoje, Norvegijoje, Juodkalnijoje, Serbijos Respublikoje, Šveicarijoje ir Turkijoje, pagal pagrindinius keturis kriterijus:
Orientacija į vartotoją (kaip lengva ir patogu naudoti viešą informaciją ir paslaugas internete).  Orientacija į vartotoją yra labiausiai išvystytas elektroninės valdžios požymis. Šio kriterijaus bendras ES+ valstybių narių vidurkis – 85 proc., tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis 91 proc.
Skaidrumas (valdžios institucijų sprendimų, paslaugų teikimo procedūrų aiškumas ir vartotojų galimybės kontroliuoti jų asmeninius duomenis lygis). Šio kriterijaus  bendras ES+ valstybių narių vidurkis – 63 proc., Lietuvos - 63 proc.
Tarpvalstybinis judumas (mobilumas) (kokiu mastu žmonės gali naudotis viešosiomis paslaugomis už savo šalies ribų). Šio kriterijaus bendras ES+ valstybių narių vidurkis – 53 proc. Lietuvos kriterijaus reikšmė pateikiama dviem aspektais: gyventojų judumas - 29 proc. (ES+ vidurkis - 48 proc.), verslo judumas - 69 proc. (ES+ vidurkis - 63 proc.).
Elektroninių priemonių veiksmingumas (eID, e.dokumentas, e.pristatymas ir kita). Šio kriterijaus bendras ES+ valstybių narių vidurkis - 59 proc., Lietuvos – 62 proc.

Europos Komisijos 2019 m. tyrimo atskaita.

Lietuvos ir kitų šalių rezultatai.

Šaltinis. Europos Komisija