BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


IT ir internetas Lietuvos įmonėse: 2001 m. ruduo

Data

2001 11 23

Įvertinimas
0

Šių metų rugsėjo-spalio mėnesį vykusio tyrimo, kuriame dalyvavo netoli 450 turinčių bent vieną kompiuterį Lietuvos įmonių, duomenimis, daugiau nei pusė kompiuterizuotų Lietuvos įmonių turi tik po 1-2 kompiuterius, daugiau nei du trečdaliai naudojasi internetu.

Kompiuteriai Lietuvos įmonėse

Kompiuterių kiekis ir tipas

Daugiau nei pusė kompiuterizuotų Lietuvos įmonių yra negausiai apsirūpinusios kompiuterine technika: maždaug po lygiai kompiuterizuotų Lietuvos bendrovių turi po 1 arba 2 kompiuterius (atitinkamai 27.8% ir 24.7%), kiek mažiau – 20.8% – 3-4 kompiuterius, o 5-10 arba 10 ir daugiau kompiuterių - atitinkamai 16.9% ir 9.7% apklaustųjų.

Bent vieną personalinį kompiuterį turi 97,3% kompiuterizuotų Lietuvos įmonių (likę 2.7% turi tik nešiojamus kompiuterius). Bent vieną serverį turi 13.2% įmonių, bent vieną nešiojamą kompiuterį – 10.9% kompiuterizuotų Lietuvos įmonių.

Augimo tendencijos pastebimos tik asmeninių kompiuterių rinkoje: lyginant su ankstesnių tyrimų (vykusių šių metų sausio-vasario bei birželio-liepos mėnesiais) duomenimis, asmeninių kompiuterių skaičius įmonėse auga – mažėja turinčių po 1 kompiuterį ir daugėja nuo 2 iki 10 kompiuterių turinčių Lietuvos bendrovių skaičius. Atitinkamų tendencijų serverių ir nešiojamų kompiuterių rinkose nėra stebima.

Daugiausiai kompiuterių įmonės įsigijo 2000 metais – vidutiniškai 23.1% visų kompiuterių, 1999-ais – 17.9% visų kompiuterių; 42.1% kompiuterių yra įsigyta 1998 m. ir anksčiau. Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos įmonės įsigijo vidutiniškai 16.9% turimų kompiuterių.

Kompiuterinės ir periferinės įrangos bei ją tiekiančių įmonių pasirinkimo kriterijai

Renkantis įrangą, du svarbiausi kriterijai įmonėms yra ilgalaikės kokybės garantijos (6.47 balo iš 7) bei įrangos kaina (6.43 balo iš 7); trečioje vietoje lieka galimybė pasirinkti norimą įrangos konfigūraciją (5.61) bei įrangos gamintojų žinomumas (5.21). Beje, šie svarbiausi įmonėms kriterijai nesikeičia nuo metų pradžios, kuomet buvo pradėti tyrimai. Daugiau nei pusei apklaustų įmonių nėra svarbu, kad visa įmonės kompiuterinė ir periferinė įranga būtų vieno gamintojo.

Renkantis įrangą tiekiančią įmonę, svarbiausi kriterijai yra suteikiamas garantinio aptarnavimo laikas (6.64), siūlomų produktų kainos (6.49) ir greitas reagavimas iškilus problemoms su įsigyta technika (6.48). Daugiau nei pusei apklaustųjų svarbu, kad įranga būtų perkama iš vieno ir to paties tiekėjo.

Ásigijimai

Per paskutinį pusmetį didžioji dalis įmonių (73.6%) kompiuterių neįsigijo; tarp pirkusiųjų dauguma įsigijo vieną kompiuterį (17.5%), likę 8.9% įsigijo 2 ir daugiau kompiuterių. Per ateinantį pusmetį įsigyti kompiuterių ketina mažiau nei trečdalis (31.4%) įmonių: 15.6% nurodė vieną, 7.5% - 2 ir daugiau kompiuterių, o likę 8.3% tikslaus skaičiaus nurodyti negalėjo.

Internetas Lietuvos įmonėse

Interneto naudojimas įmonėse

Dauguma apklaustų įmonių (68.8%) turi galimybę naudotis internetu, o dar 5% ketina šią galimybę įgyti artimiausiu metu. Didžiausia įmonių dalis prie interneto jungiasi per Tako (39.0%) ar kito tiekėjo (28.0%) dial-up ryšį. 5 iš 100 (4.9%) internetą turinčių įmonių jungiasi per „DSL Takas“.

Dauguma turinčių galimybę naudotis internetu Lietuvos įmonių naudojasi tik dial-up ryšiu (64.9%), kas penkta įmonė jungiasi tik per skirtąją liniją, arba DI (19.5%), o 13.1% naudojasi ir dial-up, ir DI. Lyginant su metų pradžios ir vidurio duomenimis, pastebimas naudojimosi dial-up mažėjimas ir atitinkamas DI vartotojų dalies augimas.

Interneto ryšio tiekėjai

Daugiau nei pusė apklaustųjų (51.2%) naudojasi „Tako“ paslaugomis, kas ketvirta (26.7%) naudoja „Omnitel“, 8.8% jungiasi per „Delfi“, o 6.7% – per „Bangą“.

Internete praleidžiamas laikas

Vidutinis nurodytas internete praleidžiamas laikas sudaro 84 val./mėn., tačiau daugumos įmonių (50.4%) darbuotojai internete praleidžia iki 20 valandų per mėnesį. Kas trečios (34.5%) įmonės darbuotojai naršo nuo 20 iki 100 valandų per mėnesį, o 15.2% – daugiau nei 100 valandų. Lyginant su praėjusiais tyrimais, internete darbuotojų praleidžiamas laikas auga.

Išlaidos internetui

Internetui vidutiniškai išleidžiama apie 340 litų per mėnesį; apie pusė apklaustų įmonių (49.6%) išleidžia iki 100 litų, 24.3% išlaidos yra nuo 100 iki 250 litų; 250- 500 litų išleidžia 12.7%, o daugiau nei 500 litų – 13.4% įmonių. Ir šiuo atveju pastebima augimo tendencija – įmonių mėnesinės išlaidos internetui auga.

Kiek mažiau nei pusė pašto dėžutes turinčių įmonių turi po 1, ketvirtadalis – 2-3, kas penkta – 4-10, kas dešimta – virš 10 elektroninio pašto dėžučių. Pastebima, kad įmonės turi po daugiau pašto dėžučių, nei prieš kelis mėnesius.

Interneto naudojimo tikslai

Verslo operacijos: daugiau nei pusės įmonių (62.2%) darbuotojai kasdien naudoja internetą korespondencijai elektroniniu paštu, kas trečios (33.4%) internetu kasdien persiuntinėja duomenis partneriams. Rečiausiai internetas naudojamas prekybai vertybiniais popieriais.

Verslo informacijos paieška: kas penktos įmonės (19.0%) darbuotojai interneto pagalba kasdien renka bendrą rinkos informaciją, informacija žiniasklaidoje kasdien domisi 16.7% įmonių darbuotojai. Kiek rečiau tinkle ieškoma teisinės ir kapitalo rinkos informacijos.

Laisvalaikiui / pramogoms kasdien internetą naudoja 12.5% įmonių darbuotojai, kartą ar kelis kartus per savaitę – 19.3%. Kasdien internetu įsigyja ar atnaujina programinę įrangą 6.9%, o kartą ar keliskart per savaitę – 8.5% įmonių darbuotojai.

Kalbant apie bendrą naudojimą (t.y. neskirstant pagal naudojimo dažnumą), daugiausia įmonių internetą naudoja korespondencijai elektroniniu paštu (85.6%), duomenų persiuntimui (81.2%) ir gavimui (72.5%) bei rinkos informacijos paieškai (77.4%).

Požiūris į internetą

Didžioji dalis apklaustų įmonių (88.8%) mano, kad ateityje bendravimas internetu tik intensyvės. Iš kitos pusės, daugiau nei pusė (61.7%) sutinka, kad internetas kelia daug rūpesčių dėl duomenų saugumo.

Interneto reklama įmonėms išlieka gana keblus klausimas: beveik pusė įmonių (44.8%) nemano, kad reklama internete yra neefektyvi, tačiau tik 12% planuoja tokią reklamą pirkti per artimiausią pusmetį.

Bemaž kas ketvirta apklausta įmonė (24.7%) iš dalies sutiko, kad prekių ar paslaugų pirkimas internetu yra nepatikimas, dar 41.3% neturėjo aiškios nuomonės šiuo klausimu.

Nepaisant interneto keliamų tam tikrų problemų, nesutinkama su teiginiu, kad internetas dažniau apsunkina, nei palengvina darbą.

Interneto svetainė

Daugiau nei trečdalis (35.0%) naudojančių internetą įmonių turi savo svetainę, kiek mažiau nei pusė (42.8%) svetainės neturi ir neketina kurti, o 16.4% neturi, bet ketina kurti per artimiausius 6 mėnesius. Svetainės atnaujinimu įmonėse dažniausiai užsiima nuolatiniai darbuotojai (43.2%), kita kompanija (28.9%), „geras draugas“ (7.7%); beveik penktadalis apskritai neužsiima reguliariu svetainės atnaujinimu.

Elektroninė bankininkystė

Viena iš keturių (25.2%) tyrime dalyvavusių įmonių naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis, 8.8% šiuo metu nesinaudoja, bet ketina naudotis per artimiausius 6 mėnesius. Bemaž trečdalis (35.4%) apklaustų įmonių šiomis paslaugomis nesinaudoja ir neketina naudotis per ateinantį pusmetį, šiek tiek mažiau (30.5%) nesinaudoja ir nežino, ar naudosis.

Lyginant su metų pradžios duomenimis, el. bankininkystės paslaugų naudojimas Lietuvos įmonėse ženkliai išaugo: sausio-vasario mėnesiais ja naudojosi 18.8 %.

Duomenų saugumas

Bemaž pusė apklaustų įmonių - 44.8% - dar nėra pasirūpinusios duomenų saugumu. Apie ketvirtadalis (23.7%) duomenų saugumą patiki nuolatiniams darbuotojams, 13.3% naudojasi aptarnaujančios IT kompanijos paslaugomis, o 15.5% įmonių viską sutvarkė pažystamo specialisto pagalba.

Konsultavimas IT srityje

Bemaž vienoda dalis įmonių nurodė, kad konsultavimą IT srityje atlieka nuolatiniai darbuotojas (27.0%) arba “geras draugas” (26.0%). Kas penktoje įmonėje (19.2%) sprendimus daro aptarnaujanti IT kompanija, 14.2% sprendžia “samdomas žinovas”, o 12.1% įmonių apskritai nepasitelkia jokio profesionalo pagalbos.

Pagrindinės IT plėtros kryptys Lietuvos įmonėse

Daugiausiai apklaustųjų įmonių ateityje planuoja plėstis interneto srityje: kurti / tobulinti savo interneto svetainę (tikrai – 17.5%, esant galimybei – 14.5%), kurti / tobulinti reklamą internete (atitinkamai 13.6% ir 23.5%), prisijungti / tobulinti prisijungimą prie interneto (12.2% ir 26.7%).

Palyginti daug įmonių ketina įsigyti personalinį kompiuterį (tikrai – 13.6%, esant galimybei – 18.4%), mobilųjį telefoną (12.3% ir 15.2%) bei spausdintuvą (9.1% ir 16.8%).

Taip pat neretai į planus įtraukta programinė įranga: tvarkymas ar tobulinimas (9.6% ir 28.8%) bei naujos įrangos įsigijimas (9.0% ir 21.6%). Be to, bendrovės ketina kurti ar tobulinti savo duomenų bazes (atitinkamai 9.0% ir 21.6%).

Kur kas mažiau įmonių ketina įsigyti fakso aparatą, kopijavimo aparatą, skenerį, nešiojamą kompiuterį ar serverį (bendras ketinančiųjų procentas neviršija 17%).

Didžiausios problemos IT srityje

Dauguma įmonių nurodė tokias pagrindines IT srities problemas: lėtas interneto ryšys (15.5% įmonių su tuo susiduria labai dažnai, dar 20.1% su tuo susiduria dažnai) bei nestabilus / trūkinėjantis interneto ryšys (atitinkamai 8.7% ir 16.6%).

Šaltinis: SIC Gallup Media, ivpk.lt