>
2023-08-18

Informacinių technologijų naudojimas namų ūkiuose 2023 m.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. asmeninius kompiuterius namuose turėjo 76,8 proc., interneto prieigą – 88,6 proc. namų ūkių, 2022 m. – atitinkamai 80,3 ir 87,7 proc.

Mieste kompiuterius namuose turėjo 81,2 proc., interneto prieigą – 91,4 proc. namų ūkių, kaime – 67 ir 82,2 proc. Iš namų ūkių su vaikais iki 18 metų kompiuterius namuose turėjo 96,6 proc., interneto prieigą – 99,7 proc., be vaikų – atitinkamai 71,1 ir 85,4 proc.

 Ne rečiau kaip kartą per savaitę internetu naudojosi 87,6 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų. 2023 m. internetu naudojosi 88,5 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (2022 m. – 87,7 proc.). Iš 16–24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 99,6 proc., iš 65–74 metų amžiaus – 65,3 proc. Palyginti su praėjusiais metais, 8 procentiniais punktais padidėjo vyresnio (65–74 metų) amžiaus gyventojų, besinaudojančių internetu, dalis.

83,2 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi kasdien (94 proc. tokio amžiaus internautų), 4,4 proc. – bent kartą per savaitę, bet ne kasdien (4,9 proc. tokio amžiaus internautų). Taigi ne rečiau kaip kartą per savaitę internetu naudojosi 87,6 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 99 proc. tokio amžiaus internautų. Reguliariai, t. y. bent kartą per savaitę, besinaudojančių internetu gyventojų dalis, palyginti su 2022 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto: 65–74 m. amžiaus grupėje išaugo 7,8 procentinio punkto, kitose amžiaus grupėse beveik nepasikeitė.

Internetas daugiausia buvo naudojamas informacijos paieškai, bendravimui ir bankininkystei: informacijos paieškai internetą naudojo 86,2 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (97,4 proc. tokio amžiaus internautų), bendravimui 84,5 proc. (95,4 proc. internautų), internetinės bankininkystės paslaugoms 75,7 proc. (85,6 proc. internautų).

32,6 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų naudojosi internetu mokymosi, kvalifikacijos kėlimo ar savišvietos tikslais (36,9 proc. tokio amžiaus internautų).

Valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis bent kartą per metus pasinaudojo 71,8 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 80,7 proc. tokio amžiaus internautų.

Elektroninės atpažinties (e. ID) priemone (mobiliąja programėle „Smart ID“, mobiliuoju parašu „Mobile ID“, asmens tapatybės kortele, kriptografine USB laikmena) asmeniniais tikslais prieigai prie internetinių paslaugų bent kartą per metus pasinaudojo 66,8 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 75 proc. tokio amžiaus internautų.

Skaitmeninio turinio kūrimo priemonėmis (teksto ar vaizdo redagavimo priemonėmis, skaičiuoklėmis ir pan.) naudojosi, programinius kodus rašė 54,7 proc.16–74 metų amžiaus gyventojų.

E. prekyba per paskutinius 3 mėnesius asmeniniais tikslais naudojosi 48,3 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 54,3 proc. tokio amžiaus internautų. Per pastaruosius 12 mėn. prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė 60,9 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 68,4 proc. šio amžiaus internautų.

Dažniausiai internetu buvo perkami drabužiai, avalynė, aksesuarai (64,8 proc. e. prekybos naudotojų), kosmetika, grožio ar sveikatingumo produktai (33,8 proc.), vaistai, maisto papildai, vitaminai (31,7 proc.), paruoštas maistas ir gėrimai pristatomi iš maitinimo įmonių (27,2 proc.), maisto produktai ir gėrimai iš parduotuvių (23,2 proc.), buitinė technika ar elektronika (20,5 proc.), valymo ar asmens higienos produktai (20,2 proc.), baldai, interjero reikmenys (19,1 proc.).

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

Duomenų šaltinis. Valstybės duomenų agentūra