Informacinių ir ryšių technologijų moksliniai tyrimai. Europos skaitmeninių duomenų išsaugojimas ateities kartoms

Naudojant ES lëšas sukurtas priemones, skirtas užtikrinti tam, kad skaitmeninius duomenis bûtų galima išsaugoti, perskaityti ir suprasti ateityje neribotą laiką, dabar galima naudoti kaip atvirojo kodo programinę įrangą. ES mokslinių tyrimų programoje CASPAR (Kultûros, meno ir mokslo žinių išsaugojimas, prieiga ir paieška) dalyvavo Čekijos, Graikijos, Italijos, Izraelio, Jungtinës Karalystës ir Prancûzijos mokslininkai. Šiuo projektu papildomos tokios iniciatyvos kaip Europos skaitmeninë biblioteka „Europeana“ (žr. MEMO/10/166). Projektui, kurio išlaidos – 15 mln. eurų, ES pagal Europos Komisijos mokslinių tyrimų finansavimo programą (2001–2006 m. Šeštąją bendrąją programą) skyrë 8,8 mln. eurų. Iki šiol didelë dalis elektroninių duomenų – oficialûs dokumentai, muziejų archyvai ir mokslinių tyrimų rezultatai – buvo neperskaitomi arba galëjo bûti prarasti, nes naudojantis naujesnëmis technologijomis jų nebuvo galima perskaityti arba dabartiniai vartotojai negalëjo jų suprasti. Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) mokslinių tyrimų taikymas Europos piliečių ir verslo naudai yra pagrindinis 2010 m. gegužës mën. Komisijos priimtos Europos skaitmeninës darbotvarkës elementas (žr. IP/10/581, MEMO/10/199 ir MEMO/10/200).

Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakë: „Skaitmeninë informacija yra labai lengvai prarandama, tačiau ir labai vertinga. Kiekvienas, netekęs prieigos prie šeimos nuotraukų arba senų dokumentų žino, kaip apmaudu, kai technologijos yra nesuderinamos. Mane sužavëjo vykdant projektą CASPAR sukurtų priemonių ir metodų teikiamos galimybës išsaugoti vertingų duomenų kokybę ir prieigą prie jų ateityje.“

Skaitmeninës technologijos sukëlë žinių ir informacijos revoliuciją, ypač tokiose mokslo srityse kaip astronomija ar klimatologija, kurios grindžiamos ilgalaike kiekybine didelio duomenų kiekio analize. Pavyzdžiui, įrodymai, kad žmogaus veikla daro įtaką visuotiniam atšilimui, registruojami jau kelis dešimtmečius. Nors duomenų užrašymo technologijos nuo perforacinių kortų ir magnetinių juostų jau išplëtotos iki didžiuliuose serveriuose esančių nuotolinių išteklių naudojimo, mokslo pažanga priklauso nuo galimybës naudotis informacija ir ją suprasti ateityje nepriklausomai nuo technologijų kaitos.

Suskaitmenintas milžiniškas labai skirtingos informacijos kiekis. Kai kurie duomenys saugomi kaip dokumentai, pavyzdžiui, bibliotekose laikomas spausdintas dokumentas, kurį žmonës ir ateityje galës pasiimti ir perskaityti. Skaitmeninį tokio dokumento atitikmenį – tekstų apdorojimo programos rinkmeną – ateityje bus galima atsispausdinti. Tačiau skaitmeniniame pasaulyje ne viskas taip paprasta. Pavyzdžiui, nepakanka galëti atspausdinti Žemës stebëjimo palydovų siunčiamus skaičius, nes tokie skaičiai yra perskaitomi, tačiau nesuprantami.

Vykdant projektą CASPAR sukurtomis priemonëmis sprendžiamos pačios įvairiausios problemos, susijusios su visų tipų suskaitmenintos informacijos išsaugojimu ir jos naudojimo galimybëmis ateityje. Šiomis priemonëmis galima pakankamai gerai apibûdinti duomenis, tad ateityje skaičius bus galima išskleisti, o tai tolygu jų atspausdinimui. CASPAR priemonëmis taip pat užtikrinama, kad skaičius ir jų ryšius bûtų galima suprasti ir lengvai naudoti bet kokia programine įranga bet kokiems moksliniams tyrimams, kokių tik ateityje mokslininkams gali prireikti.

Šie metodai sëkmingai išbandyti naudojant įvairių rûšių – mokslinius, kultûros paveldo ir šiuolaikinio scenos meno – duomenis.

CASPAR atvirojo kodo programinę įrangą galima atsisiųsti nemokamai ir toliau iš jos kurti komercines taikomąsias programas.

Daugiau informacijos apie projektą CASPAR rasite

http://www.casparpreserves.eu/  

CASPAR programinę įrangą galima atsisiųsti iš

http://sourceforge.net/projects/digitalpreserve/files/

Daugiau sëkmingų ES finansuotų IRT projektų bus pristatyta 2010 m. rugsëjo 27–29 d. Briuselyje vyksiančiame didžiausiame Europos IRT mokslinių tyrimų renginyje „ICT 2010“. Užsiregistravę šiuo adresu žurnalistai gali dalyvauti nemokamai:

http://ec.europa.eu/information_society/events/ict/2010/index_en.htm


Šaltinis: EK