BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Informacinės technologijos Lietuvos rajonų savivaldybėse

Data

2001 11 13

Įvertinimas
0

Per kelerius pastaruosius metus Lietuvos savivaldybės padarė nemažą pažangą IT srityje: rajonų savivaldybėse kelis kartus išaugo bendras kompiuterių skaičius, įrengti nauji vietiniai kompiuterių tinklai, pradėti kurti savivaldybių tinklapiai, išaugo interneto ir elektroninio pašto naudotojų skaičius.

Iš kitos pusės, Lietuvos savivaldybėse išlieka pakankamai problemų: silpnai išvystyta rajonų savivaldybių informacinė infrastruktūra, lėti informacinių sistemų plėtros tempai, savivaldybių susiskaidymas pagal IT plėtros rodiklius ir prioritetus.

Atviros Lietuvos Fondo lėšomis atlikto tyrimo „Informacinės technologijos Lietuvos rajonų savivaldybėse“ tikslas buvo išsiaiškinti ir tarpusavyje palyginti šalies rajonų savivaldybių informacinių technologijų naudojimo lygį, plėtros kryptis ir prioritetus. Tyrimas remiasi Lietuvos savivaldybių asociacijos 2001 metų viduryje surinktais savivaldybių duomenimis. Informacija gauta iš 93,8% rajonų savivaldybių. Analizei buvo panaudoti Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kitų valstybinių institucijų dokumentai ir duomenys. Tyrimo metu buvo apibendrinami ir analizuojami rajonų savivaldybių tinklapiai, informacinių sistemų, infrastruktūros, IT plėtros finansavimo ir valdymo rodikliai.

* Informacinės sistemos:
Tyrime dalyvavusiose Lietuvos savivaldybėse pradėtos kurti iš viso 407 informacinės sistemos (iš 588 galimų), tačiau tik 24-iose iš jų (6%) yra pilnai įdiegtos. Savivaldybių specialistų vertinimais, geriausių rezultatų pasiekta diegiant IS, skirtas valstybės deleguotų funkcijų kompiuterizavimui ir vidinei veiklai. Centralizuotai platinamos programinės įrangos pagrindu kuriamos socialinės paramos ir civilinės metrikacijos informacinės sistemos įdiegtos nuo 49,7% iki 60%. Vidinės - biuro, finansų ir buhalterinės apskaitos sistemos įdiegtos iki 57%. Elektroninių paslaugų ir sveikatos apsaugos informacinių sistemų plėtra dar tik prasideda.

* Kompiuteriai ir operacinės sistemos:
Rajonų savivaldybėse 100-ui darbuotojų vidutiniškai tenka 26 kompiuteriai. Rajonų savivaldybėse 100 darbuotojų vidutiniškai tenka 26 kompiuteriai. Geriausiai kompiuteriais apsirūpinusi Utenos rajono savivaldybė. Joje 103 darbuotojai naudojasi 80 kompiuterių (78 kompiuteriai100 darbuotojų). Truputi daugiau kaip po 50 kompiuterių 100 darbuotojų tenka nedidelėse darbuotoju skaičiumi – Kazlų Rūdos, Ignalinos ir Varėnos savivaldybėse. Absoliutiniu dydžiu gausiausias kompiuterių parkas - 110 kompiuterių, priklauso Kauno rajono savivaldybei. Utenos, Tauragės ir Šilutės savivaldybės turi nuo 60 iki 80 kompiuterių.
79,8 % rajonų savivaldybių kompiuterių parko sudaro Pentium klasės kompiuteriai. IBM-XT, 286, 386 kompiuteriai sudaro 3,7%. Kiek daugiau - 12,9% - 486 klasės kompiuterių.

* Kompiuterių tinklai:
Ávairaus dydžio vietiniai kompiuterių tinklai yra įrengti 77% savivaldybių; 13% savivaldybių į vietinį tinklą sujungti visi kompiuteriai, 15% savivaldybių apskritai neturi vietinio kompiuterių tinklo. Didžiosios dalies visų savivaldybių - 43,8% kompiuterių tinklų pralaidumas 100/10 megabitų per sekundę. Trečioji dalis - 33,3% savivaldybių dar naudojasi 10 Mb/s spartos tinklu. 14,6% rajonų savivaldybių vietinio kompiuterių tinklo dar neturi. Tyrimas parodė, kad daugelis savivaldybių skiria nepakankamą dėmesį vietinių kompiuterių tinklų apsaugai.

* Internetas ir elektroninis paštas:
39% rajonų savivaldybių prie interneto jungiasi komutuojamomis ryšio linijomis, skirtines ryšio linijas yra įsirengę apie 35% procentus savivaldybių, 26% naudojasi radijo ryšiu. Daugiau kaip pusės – 56% rajonų savivaldybių prisijungimo prie interneto greitis neviršija 33Kbps, tik 7% nurodė 128Kbps ar didesnę greitaveiką.
Pagrindinis interneto ryšio tiekėjas Lietuvos rajonų savivaldybėms – bendrovė „Omnitel“: jos paslaugomis naudojasi beveik pusė – 46% - iš 45 apklaustų rajonų savivaldybių. Šiek tiek mažiau – 39% respondentų renkasi VÁ „Infostruktūra", 9% – „Lietuvos telekomo“ teikiamas interneto paslaugas.
Elektroniniu paštu naudojasi vidutiniškai 11% savivaldybių darbuotojų. Ketvirtadalyje savivaldybių el. paštu naudojasi ne daugiau kaip 5 darbuotojai, daugiau kaip trečdalyje el. pašto vartotojų skaičius neviršija 5%.

* Tinklapiai
1997 m., vykdant „Phare“ projektą, buvo sukurti Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) tinklapiai (www.lsa.lt), kuriuose pateikiama trumpa informacija apie visas savivaldybes – herbas, trumpas rajono pristatymas, kontaktiniai duomenys, trumpa versija anglų kalba. Šiuo metu apie 40% rajonų savivaldybių naudojasi vien tik LSA administracijos palaikomais puslapiais, 50% yra sukūrę savo interneto puslapius, likusios internete nepateikia jokios informacijos apie save.
Maždaug 70% turinčių savo tinklapius savivaldybių juos atnaujina rečiau kaip kartą į mėnesį, tik 9% respondentų tinklapius atnaujina keletą kartų per savaitę. Dažniausiai internete savivaldybės pateikia informaciją apie savo rajoną, kontaktinius duomenis – adresą, telefonus, kanceliarijos elektroninio pašto adresą. Kiek daugiau informacijos internete skelbia tos savivaldybės, kurios pačios kuria ir prižiūri savo tinklapius: nemaža jų dalis skelbia pateikia savo organizacinę struktūrą, talpina,darbuotojų telefonų numerius tinklapio versiją anglų kalba.

* IT biudžetas
Informacinių technologijų plėtrai skiriamos savivaldybių lėšos sudaro nuo 0,01% iki 1,08% savivaldybių metinio biudžeto, vidutiniškai – 0,21%. Paprastai šios lėšos skirstomos taip: IT paslaugų ir techninės bei programinės įrangos įsigijimui skiriama 71% lėšų, likusios lėšos sunaudojamos savivaldybės IT specialistų darbo užmokesčiui bei socialinio draudimo mokesčiui.

* IT personalas ir plėtros valdymas
Specialūs informatikos skyriai įsteigti 15% rajonų savivaldybių. IT specialistai sudaro 0,69% visų savivaldybių darbuotojų, vienas kompiuterininkas vidutiniškai tenka 146 darbuotojams.

Visas tyrimas...

Šaltinis: ALF Viešosios politikos projektai, IVPK