BDAR

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Europos skaitmeninë biblioteka „Europeana“ jau internete

Data

2008 11 21

Įvertinimas
0
Šiandien visuomenei atveriama Europos internetinë įvairialypës informacijos biblioteka „Europeana“. Dabar viso pasaulio interneto vartotojai svetainëje http://www.europeana.eu  gali naudotis daugiau nei dviem milijonais knygų, žemëlapių, įrašų, fotografijų, archyvinių dokumentų, paveikslų ir filmų iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių bibliotekų ir kultûros įstaigų.

„Europeana“ suteikia naujų galimybių tyrinëti Europos paveldą – visomis ES kalbomis parengtame interneto portale – bendroje virtualioje bibliotekoje – literatûra, menu, mokslu, politika, istorija, architektûra, muzika ar kinu besidomintys galës greitai rasti ir nemokamai naudotis vertingiausiomis Europos kolekcijomis ir šedevrais. Ir tai tik pradžia. 2010 m. „Europeanoje“ bus galima rasti milijonus didelei Europos kultûros įvairovei atstovaujančių kûrinių. Joje taip pat bus interaktyvių zonų, pvz., bendrų interesų bendruomenių. 2009–2011 m. Europos Sąjunga šiam projektui skirs apie 2 mln. EUR per metus. Be to, į tolesnę Europos skaitmeninës bibliotekos plëtrą Komisija planuoja įtraukti privatųjį sektorių. 2007 m. rugsëjo mën. Europos Parlamentas didele balsų dauguma priëmë rezoliuciją, kuria pritarë Europos skaitmeninës bibliotekos kûrimui.
Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barrosas teigë: „Įkurdami „Europeaną“ Europos komunikacijų ir tinklo technologijų konkurencinį pranašumą sujungiame su savo turtingu kultûriniu paveldu. Dabar europiečiai galës vienoje vietoje greitai rasti ir lengvai naudotis didžiuliais mûsų vertingiausių kolekcijų turtais. „Europeana“ – ne vien biblioteka. Tai įkvepianti paskata XXI amžiaus europiečiams sekti tokių savo protëvių, kaip daug naujovių atnešę Renesanso skleidëjai, kûrybingumo pavyzdžiu. Įsivaizduokite, kokių galimybių atsiveria studentams, meno mëgëjams bei mokslininkams internete naudoti, lyginti ir tyrinëti visų valstybių narių kultûros lobius. Tai akivaizdus įrodymas, kad kultûra yra esminë Europos integracijos dalis.“

„„Europeana“ siûlo kelionę laike ir erdvëje, kad iš naujo apmąstytume savo kultûrą. Be to, žmonëms bus sudaryta galimybë pajusti ryšį su savo istorija, o per interaktyvius puslapius bei priemones – padës bendrauti, – sakë už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą atsakinga Europos Komisijos narë Viviane Reding. – Kreipiuosi į Europos kultûros įstaigas, leidyklas ir technologijų įmones, ragindama jas toliau pildyti „Europeaną“ skaitmeniniu turiniu. Norime, kad tai taptų vieta, kur žmonës kûrybingai ir lengvai galëtų interaktyviai pateikti savąją Europos kultûros sampratą ir pasidalyti ja su kitais. Mano tikslas – kad iki 2010 m.„ Europeanoje“ bûtų bent 10 mln. skaitmenintų kûrinių.“

Vokietijos nacionalinës bibliotekos generalinë direktorë ir Europos skaitmeninës bibliotekos fondo – „Europeana“ projektą įgyvendinančios organizacijos – pirmininkë Elisabeth Niggemann pridûrë: „„Europeana“ padeda siekti, kad kultûros organizacijos geriau atitiktų vadinamosios Web 2.0 kartos poreikius, kuri tikisi, kad toje pat erdvëje ir tuo pat metu galës skaityti tekstą, žiûrëti vaizdo įrašą, girdëti garsus ir matyti vaizdus. Siûlydami jauniems žmonëms galimybę visapusiškai pasinaudoti įvairialype informacija, suteikiame jiems progą prisiliesti prie Europos dabarties ir praeities kultûros.“

„Europeanoje“ suteikiama galimybë ieškoti ir peržiûrëti iš karto visas skaitmenines Europos bibliotekų, archyvų ir muziejų kolekcijas. Tai reiškia, kad įvairias temas nagrinëjantiems vartotojams nebereikës ieškoti ir daugybëje šaltinių ir lankytis daugybëje svetainių.

2005 m. Komisijos pradëtas projektas „Europeana“, kurį aktyviai palaikë Europos Parlamentas, įgyvendintas glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinëmis bibliotekomis ir kitomis valstybių narių kultûros organizacijomis. Projektui „Europeana“ vadovauja Europos skaitmeninës bibliotekos fondas, kuris vienija pagrindines Europos bibliotekų asociacijas, archyvus, muziejus, audiovizualinius archyvus ir kultûros įstaigas. Europeana įsikûrusi Nyderlandų nacionalinëje bibliotekoje (Koninklijke Bibliotheek).

Medžiagos projektui pateikë daugiau nei 1 000 visos Europos kultûrinos organizacijų. Europos muziejai, įskaitant Luvrą Paryžiuje ir Rijksmuseum Amsterdame, pateikë skaitmenintų tapybos darbų ir kitų savo kolekcijų eksponatų. Valstybiniai archyvai leido naudotis svarbiais nacionaliniais dokumentais, o Prancûzijos Institut National de l’Audiovisuel pateikë 80 000 įrašų, kuriuose nufilmuoti XX a. įvykiai nuo pat 1914 m. Prancûzijos mûšių laukuose. Nacionalinës bibliotekos visoje Europoje pateikë spausdintos medžiagos bei rankraščių ir didžiųjų knygų, praturtinusių pasaulį naujomis idëjomis, skaitmenintų kopijų.

2009–2010 m. skaitmeninių bibliotekų tyrimams per ES mokslinių tyrimų programą bus skirta apie 69 mln. EUR. Tuo pat laikotarpiu pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos informacinës visuomenës dalį bus paskirstyta maždaug 50 mln. EUR siekiant pagerinti galimybę naudotis Europos kultûros ir mokslo paveldu.

Bendroji informacija

Dar 2000 m. Europos Komisija ëmësi skaitmeninti kultûrinę medžiagą ir ją skelbti internete. 2000–2005 m. ji bendrai finansavo mokslinių tyrimų projektus ir skatino geriau bendradarbiauti valstybes nares, norëjusias savo kultûrinį paveldą pateikti internete.

2005 m. birželio mën. komisijos narë V. Reding paskelbë, kad Europos skaitmeninë biblioteka yra vienas iš ES i2010 strategijos, kuria siekiama sukurti Europos informacinę visuomenę ekonomikos augimui ir darbo vietų kûrimui, prioritetinių projektų (IP/05/643). 2005 m. rusëjo mën. Komisija nurodë priemones, kurias įgyvendinus Europos kultûros ir mokslo paveldas taptų prieinamas visiems (IP/05/1202). Šių metų rugpjûčio mën. Komisija kreipësi į valstybes nares, ragindama aktyviau prisidëti prie „Europeanos“ plëtros, visų pirma geriau finansuoti skaitmeninimo darbus ir aiškiai nurodyti, kiek medžiagos jos ketina jų skaitmeninti (IP/08/1255, MEMO/08/546 ).

Kuriant Europos skaitmeninę biblioteką Komisijai talkino viešojo ir privataus sektoriaus aukšto rango ekspertų – kultûros įstaigų, informacinių ir komunikacinių technologijų pramonës atstovų ir autorinių teisių turëtojų – grupë .

Šaltinis: EK