Europos Komisija ragina pareikšti nuomonę apie skaitmeninio kino galimybes ir problemas

Data

2009 10 19

Įvertinimas
0
Europos Komisija š. m. spalio 16 d. pradëjo viešąsias konsultacijas su ES audiovizualinio sektoriaus specialistais, siekdama išsiaiškinti, kaip geriausiai pasinaudoti ES kino sektoriuje vykstančios skaitmeninës revoliucijos teikiamomis galimybëmis ir kaip spręsti kylančias problemas.Kine diegiant skaitmenines technologijas kino filmus bûtų galima platinti pigiau ir lanksčiau, todël bûtų sudarytos sąlygos platinti daugiau Europos filmų. Tačiau skaitmeninimui bûtinos didelës investicijos. Jeigu kuo greičiau nebus sukurta naujų verslo modelių ir veiksmingų valstybës paramos priemonių, kyla pavojus, kad trečdalį Europos kino teatrų gali tekti uždaryti, kadangi skaitmeninë įranga labai brangi. Kino ir audiovizualinio sektorių specialistų, nacionalinių kino agentûrų ir kitų suinteresuotųjų šalių pastabos, pateiktos per du mënesius truksiančias Komisijos šiandien pradëtas konsultacijas, bus įtrauktos į komunikatą, kuris bus parengtas kitų metų pradžioje ir kuriame bus nustatyta Komisijos skaitmeninio kino politika.

„ Europos kinas turëtų gerai pasirengti šiuo metu vykstančiai skaitmeninei revoliucijai , – sakë už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą atsakinga Europos Komisijos narë Viviane Reding. – Kadangi, tradicinis turinys jungiamas su skaitmeninëmis technologijomis, iš esmës kinta filmų kûrimo, platinimo ir žiûrëjimo bûdai. Taip vystantis technologijoms gali bûti sudarytos sąlygos kurti naują verslą, sukurta naujų darbo vietų ir naujų paslaugų vartotojams, tačiau bûtina sukurti tinkamą šio proceso skatinimo sistemą. Todël Komisija nori išgirsti visų suinteresuotųjų šalių nuomonę apie jų patirtį, poreikius ir lûkesčius, susijusius su skaitmeninimu, kuris labai svarbus Europos kino ateičiai.“

Už konkurenciją atsakinga Komisijos narë Neelie Kroes pažymëjo: „Diskusijas apie skaitmeninio kino poveikį Europoje reikëjo surengti jau seniai. Skaitmeninimui reikës didelių investicijų, taip pat gali prireikti valstybës subsidijų. Todël turime gerai suprasti šio sektoriaus dinamiką ir užtikrinti, kad perëjimas prie skaitmeninių technologijų bûtų naudingas kino sektoriaus dalyviams ir, galiausiai, vartotojams.“

Kino filmų kûrëjai skaitmenines technologijas naudoja vis dažniau. Naudojant naujas vaizdo kameras ir taikant naujus formatus filmus kurti lengviau. Kitos skaitmeninës priemonës naudojamos įspûdingiems specialiesiems efektams ir 3D formato kino filmams kurti. Platinti skaitmeninę filmo kopiją gali bûti iki dešimties kartų pigiau negu tradicinę 35 mm filmo kopiją; todël skaitmeninis kinas sudarytų daugiau galimybių Europos filmus platinti visame pasaulyje. Tačiau daugumai Europos kino teatrų skaitmeninë demonstravimo įranga gali bûti per brangi; maždaug 31 % Europos kino teatrų turi tik po vieną ekraną ir tik 10 % kino teatrų yra daugiaekraniai.

Š. m. spalio 16 d. pradëjusi konsultacijas Europos Komisija nori sužinoti, koks galëtų bûti skaitmeninio kino poveikis Europos kino sektoriui, o ypač 30 000 ekranų visoje Europoje. Komisija ragina ES kino rodytojus, platintojus, nacionalines kino agentûras, taip pat viešąsias ir privačias kino organizacijas pareikšti savo nuomonę.

Šiuo metu skaitmeninio kino srityje pirmauja JAV. Net 90 % visų naujų JAV sukuriamų kino filmų įrašų originalai yra skaitmeninio formato, o Prancûzijoje, kur sukuriama daugiausia filmų Europoje, tik mažiau negu pusë naujų filmų yra skaitmeninio formato. Be to, JAV sukûrë VPF ( Virtual Print Fee ) modelį, pagal kurį trečiosios šalys gauna dalį kino filmų platintojų sukauptų pinigų ir gali juos panaudoti skaitmeninei įrangai įsigyti. Europoje šiuo metu tik 2 428 ekranai pritaikyti skaitmeninio formato kino filmams demonstruoti. Iš beveik 110 000 viso pasaulio kino salių skaitmeninë įranga įrengta tik 12 000 ekranų. Numatoma, kad iki 2012 m. visame pasaulyje bus pertvarkyta apie 20 % kino teatrų.

Nacionalinës vyriausybës svarsto galimybę subsidijuoti perëjimą prie skaitmeninio kino. Italija jau pranešë apie valstybës pagalbos schemą, dël kurios šiuo metu vyksta viešosios konsultacijos ( IP/09/1181 ). Kitos šalys, įskaitant Prancûziją, Vokietiją ir Norvegiją, planuoja arba jau baigia parengti nacionalines paramos priemones, tačiau dauguma nekomercinio kino teatrų, kuriuose demonstruojami nepriklausomų Europos kûrëjų kino filmai (pvz., pagal MEDIA programą remiamam Europa Cinemas tinklui priklausančių kino teatrų), šiuo metu negauna nei viešojo, nei privataus sektorių lëšų, kurios padëtų jiems įsidiegti skaitmeninę įrangą.

Šiandien Komisija paskelbë ne tik klausimus Europos filmų ir kino specialistams, bet ir skaitmeninio kino analizę, taip pat bendrais bruožais pristatë savo politiką šioje srityje, įskaitant valstybës pagalbos klausimus. Išanalizavusi per viešąsias konsultacijas, kurios tęsis iki 2009 m. gruodžio 16 d. , gautas pastabas Komisija galës 2010 m. užbaigti komunikatą „Europos kino galimybës ir problemos skaitmeniniame amžiuje“.

Pagrindiniai faktai

Šios viešosios konsultacijos grindžiamos ekspertų grupës, kurią Komisija sudarë 2008 m. pavasarį, kad bûtų išnagrinëta galima grësmë Europos kino teatrų įvairovei ir alternatyvių verslo modelių poreikis, diskusijomis.

Iš šiuo metu Europoje taikomos programos MEDIA 2007 lëšų Europos audiovizualiniam sektoriui 2007–2013 m. bus skirta 755 mln. EUR, iš kurių bus remiamas Europos profesionalių kûrëjų mokymas, jų kûrinių kûrimas, platinimas ir reklama ( IP/07/169 ) .

Nuo 1991 m. programa MEDIA nuolat pritaikoma Europos audiovizualinio sektoriaus rëmimo reikmëms. Visai neseniai į programą įtrauktos naujos technologijos, naudojamos tokiose srityse kaip mokymai ir kino filmų rodymas. Viena iš MEDIA remiamų mokymo krypčių skirta skaitmeninëms technologijoms, kurios naudojamos kuriant, platinant ar rodant kino filmus. Pradëtas keleto bandomųjų projektų įgyvendinimas; išlaidos, patirtos platinant Europos kiną skaitmeniniu formatu, ne vienerius metus laikomos reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis; be to, kartu su Europa Cinemas parengta konkreti priemonë Europos kino filmų demonstravimui skaitmeniniu formatu remti.

Nuorodos į viešąsias konsultacijas ir pagrindinį dokumentą

http://ec.europa.eu/information_society/media/overview/consultations/index_en.htm  

MEDIA 2007 sprendimas :

http://ec.europa.eu/information_society/media/overview/2007/index_en.htm  


Šaltinis: EK