Europoje įsigali mobiliosios paslaugos ir technologijos, du trečdaliai europiečių naudojasi internetu

Š.m. birželį Europos Komisija (EK)  paskelbė Europos skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo ataskaitą už 2011 m., kurioje apžvelgiami ir vertinami valstybių narių pasiekimai informacinės visuomenės srityje.

Ataskaitoje pažymima, kad visoje Europoje būtina imtis struktūrinių ekonomikos reformų ir kurti daugiau informacinių ir ryšių technologijų (IRT) darbo vietų - IRT sektoriuje dabar yra 8 mln. darbo vietų ir sukuriama beveik 6 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto.  Pagrindinės tendencijos Europoje – vis intensyvesnis duomenų naudojimas ir perėjimas prie mobiliųjų technologijų (kaip antai išmaniųjų telefonų) bei mobiliųjų paslaugų (3G interneto, muzikos kūrinių siuntimosi ir interneto pašto).

Europos Komisijos parengtos Skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinės pagrindinės išvados:

Teigiamos permainos:

• Plačiajuostis ryšys Europoje iš esmės pilnai išplėtotas: 95 proc. europiečių turi prieigą prie fiksuoto plačiajuosčio ryšio.

• Vartotojai ir įmonės sparčiai pereina prie mobiliųjų technologijų: naudojimasis mobiliuoju internetu išaugo 62 proc., plačiajuosčio ryšio abonentų – jau 217 mln.

• 2011 m. 15 mln. europiečių pirmąsyk prisijungė prie interneto, ir šiuo metu 68 proc. europiečių reguliariai naudojasi internetu, o daugiau kaip 170 mln. naudojasi socialiniais tinklais. Dauguma nepasiturinčių europiečių jau yra naudojęsi internetu; tačiau vienas iš keturių europiečių vis dar niekada nėra pasinaudojęs interneto paslaugomis.

• Labiausiai elektroninės valdžios paslaugų pasiūla ir naudojimas išaugo Čekijoje, o taip pat - pinigų stokojančiose ekonomikose: Graikijoje, Portugalijoje ir Airijoje; EK nuomone, tai įrodo, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti struktūrines reformas elektroninės valdžios paslaugos labai vertingos.

Probleminės sritys:

• Pusė Europos darbo jėgos neturi pakankamų IRT įgūdžių, kad galėtų keisti darbą ar susirasti naują. 43 proc. Europos Sąjungos gyventojų turi vidutinius arba gerus interneto įgūdžius ir, pavyzdžiui, gali naudodamiesi internetu paskambinti telefonu arba sukurti interneto svetainę, tačiau likusi pusė darbuotojų nėra tikri, kad jų kompiuterinių ir interneto įgūdžių pakanka dabartinėje darbo rinkoje. Beveik 25 proc. iš jų neturi jokių IRT įgūdžių. Dėl to vis sudėtingiau rasti tinkamų darbuotojų į IRT darbo vietas, kurių skaičius iki 2015 m. pasieks 700 tūkst.
• Kol kas internetu dažniausiai apsiperkama savo šalyje. Nors 58 proc. Europos Sąjungos interneto vartotojų perka internete, tik vienas iš dešimties yra pirkęs iš interneto svetainės, įsikūrusios kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Labiausiai tam trukdo tokios problemos, kaip kalbos barjeras ir biurokratinės kliūtys (pvz., atsisakymas pristatyti pirkinius į kitą šalį arba autorių teisių problemos).

Mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) naudojimasis elektronine prekyba sulėtėjo. Dauguma MVĮ nei perka, nei parduoda internetu, todėl apriboja savo galimybes eksportuoti ir uždirbti.

• Palyginti su kitais regionais, Europos Sąjungoje vis mažiau investuojama į mokslinius tyrimus. Nors griežtos taupymo priemonės viešiesiems moksliniams tyrimams netaikytos, jiems skiriamos lėšos didinamos lėtesniu nei 6 proc. per metus tempu, kurio reikia, kad viešosios investicijos iki 2020 m. padvigubėtų. Investicijos į komercinius mokslinius tyrimus taip pat mažėja. Europos Sąjungos IRT sektoriaus mokslinių tyrimų ir technologinė plėtra daugiau kaip dvigubai lėtesnė nei Jungtinių Amerikos valstijų IRT sektoriaus.
• Telekomunikacijų įmonės ir toliau vartotojams taiko nepagrįstai dideles tarptinklinio ryšio kainas. 2011–2012 m. daugiau įmonių atsisakė nepagrįstai didelių kainų politikos ir pasiūlė kainų planus arba tarptinklinio ryšio įkainius, prilygstančius nacionaliniams įkainiams. Tačiau vartotojai už tarptinklinius skambučius vis dar moka vidutiniškai tris su puse karto daugiau nei už skambučius šalies viduje.

Apibendrindama ataskaitos rezultatus, Europos Komisija konstatuoja, jog Europos piliečių, įmonių ir novatorių kuriama skaitmeninė paklausa yra pakankama, kad Europai užtikrintų tvarų ekonomikos augimą, tačiau šį potencialą mažina nepakankama spartaus interneto, elektroninio turinio, mokslinių tyrimų ir atitinkamų įgūdžių pasiūla.

Europos skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinę galite rasti čia.

Šaltinis: Europos Komisija