BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Dėl viešųjų paslaugų, teikiamų naudojant IRT, tyrimų rezultatų ir informacijos teikimo

Data

2007 10 19

Įvertinimas
0
2007 m. buvo paskelbti 2 tyrimų – Europos Komisijos užsakymu atlikto septintojo pagrindinių viešųjų elektroninių paslaugų Europos šalyse tyrimo ir Brown universiteto (JAV) atlikto kasmetinės elektroninės valdžios būklės apžvalgos ataskaitos.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (IVPK) vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 1468 „Dėl Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 112-5022) pavedimą koordinuoti ir stebėti elektroninės valdžios projektus, teikia aukščiau minėtų tyrimų rezultatų įvertinimą.

Europos Komisijos paskelbtame tyrime kaip ir kasmet buvo tiriama 20 pagrindinių viešųjų paslaugų (12 iš jų yra skirtos gyventojams, 8 – verslo įmonėms). Šiame tyrime pateikta informacija apie viešųjų paslaugų perkėlimo į internetinę terpę esamą situaciją Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) šalyse. Pažangiausios šioje srityje yra Austrija, Slovėnija, Malta, tačiau Lietuva dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio, ypač visiškai interaktyvių paslaugų kiekiu. Tyrime nurodoma, kad bendrasis Lietuvos viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę bei visiškai interaktyvių paslaugų rodikliai lyginant su 2006 m. yra sumažėję.

Elektroninių viešųjų paslaugų lygio Lietuvoje sumažėjimas (kaip rodo tyrimas, žr. 1 diagramą) yra sietinas su keliais svarbiais faktoriais:

1) 2007 m. tyrimo metodologijos praplėtimu, t.y. buvo vertinami papildomi rodikliai;
2) aštuonių viešųjų elektroninių paslaugų brandos lygio pasikeitimu (6 viešosioms elektroninėms paslaugoms priskirtas 5 lygis (funkcionuojanti visiškai integruota elektroninė procedūra ir kuriai atlikti jokių paslaugos naudotojo fizinių veiksmų nereikalaujama), 2 elektroninėms viešosioms paslaugoms, turėjusioms maksimalų 3 lygį, 2007 m. priskirtas 4 lygis);
3) į tyrimo imtį papildomai buvo įtrauktos 3 naujos šalys (2 naujos ES narės ir Turkija). Todėl manytina, kad tyrime pateiktų Lietuvos rodiklių sumažėjimas lyginant su 2006 m., yra susijęs su tyrimo metodologija, o ne su faktine situacija, kuri išliko nepakitusi.

Minėtame tyrime buvo vertinami šie rodikliai (žr. 1 diagramą):

1) bendrasis šalies viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę procentas (angl. online sophistication);
2) visiškai interaktyvių paslaugų procentas (angl. fully online services);
3) orientavimo į vartotoją procentas (angl. user centricity);
4) šalies elektroninių paslaugų portalo vertinimas;
5) kiekvienos iš 20 pagrindinių viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę procentas.

Orientavimo į vartotoją lygio rodiklis 2007 m. tyrimo metodologijoje yra naujas ir vertinamas kaip aritmetinis vidurkis iš išvardintų mažesnių rodiklių: 1) visiškai interaktyvių paslaugų skaičiaus, kurioms gauti juridiškai privaloma yra identifikacija, 2) reikalingų duomenų įvedimo laukų (pildant įvairias formas) skaičiaus, 3) daugiakanalio priėjimo vertinimo, 4) interneto svetainių suderinamumo su tarptautiniais standartais neįgaliesiems rodiklio.

Šalies elektroninių paslaugų portalo vertinimo rodiklis taip pat yra įvestas 2007 m. ir nustatomas įvertinus 4 rodiklius: 1) viešųjų elektroninių paslaugų, pasiekiamų per šalies elektroninių paslaugų portalą, skaičių, 2) portalo personalizavimą (angl. personalisation of the portal), 3) portalo pritaikymą tiksliniam vartotojui (angl. targetisation), 4) praktiškumo įvertinimą (angl. usability).

Tyrime pateikta, kad paslaugos „Viešieji pirkimai“ įgyvendinimo rodiklis Lietuvoje yra sumažėjęs iki 75% (2006 m. buvo įvertintas 100%), todėl atitinkamai sumažėjo viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę rodiklis iki 64% (2006 m. buvo 68%) bei visiškai interaktyvių paslaugų rodiklis iki 35% (2006 m. buvo 40%). Komiteto žiniomis per 2006-2007 m. laikotarpį nebuvo jokių pokyčių, susijusių su viešųjų pirkimų elektronine paslauga, todėl buvo kreiptasi į vieną iš tyrimo vykdytojų (CapGemini), kuris patikslino, kad šiais metais tyrėjai vertino neatsižvelgiant į 2006 m. rodiklius ir 2007 m. minėtos paslaugos rodiklio sumažėjimas galėjo atsirasti dėl netikslaus 2006m. įvertinimo.

Toliau pateikiame geriausiai (kurių perkėlimo į elektroninę terpę lygis yra 80% ir daugiau) ir blogiausiai (kurių perkėlimo į elektroninę terpę lygis yra 50% arba mažesnis) įvertintų elektroninių viešųjų paslaugų sąrašą.
(Žr. 1 lentelė)

Galima konstatuoti, kad geriausiai išvystytos elektroninės viešosios paslaugos yra skirtos verslui, o prasčiausiai - gyventojams skirtos elektroninės viešosios paslaugos - tokia situacija būdinga net tik Lietuvai, bet ir daugumai ES šalių.

Darytina išvada, kad atotrūkį nuo ES vidurkio lemia žemas gyventojams skirtų viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis, už kurias atsakingos yra Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijos.

Brown universiteto (JAV) pateiktas kasmetinis elektroninės valdžios būklės apžvalgos 2007 m. tyrimas apima 198 šalių valdžios institucijų interneto svetaines (iš viso 1687 interneto svetainių).

Šiame tyrime buvo vertinami šie rodikliai:
1) 18 kriterijų (tokie kaip publikacijų ir duomenų bazių prieinamumas, garso ir vaizdo medžiagos kiekis, informacijos prieinamumas kitomis užsienio kalbomis, svetainės pritaikymas neįgaliesiems bei kt., viso skiriama iki 72 balų);
2) visiškai interaktyvių viešųjų paslaugos skaičius (Europos Komisijos patvirtintos 20 pagrindinių viešųjų paslaugų ir kitos (viso skiriama iki 28 balų)).

Iš visų gautų balų (už kiekvieną interneto svetainę) yra išvedamas šalies vidurkis. Susisiekus su tyrimo autoriais, paaiškėjo, kad tyrimo imtis buvo sudaryta iš Prezidentūros ir 10 Lietuvos Respublikos ministerijų interneto svetainių. Pagal šį tyrimą Lietuva 2007 m. užima 114 vietą (2006 m. – 83-ąją) iš 198 šalių.

Toliau pateikiame lentelės fragmentą, kurioje matosi Lietuvos įvertinimas lyginant su 2006 m. (Žr. 2 lentelė)

Šioje lentelėje nurodoma, kad Lietuva užima 114 vietą ir ji surinko 28,7 balus (2006 m. – 28,3 balus). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje ministerijos ir Prezidentūra neteikia elektroninių viešųjų paslaugų, o Valdžios elektroniniai vartai bei kitų valstybės institucijų interneto svetainės, teikiančios elektronines viešąsias paslaugas, nebuvo įtrauktos į imtį, manytina, kad pateikti rezultatai nėra tikslūs ir neapibrėžia esamos elektroninių viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę padėties. IVPK tyrimo autoriams pateikė savo pastebėjimus dėl imties koregavimo.

1 diagrama
1 lentelė
2lentelė


Šaltiniai:
CapGemini. “The User Challenge. Benchmarking The Supply of Online Public Services“. 7th Measurement, September 2007. Prieiga per internetą:
http://ec.europa.eu/information_society/eeurope/i2010/docs/benchmarking/egov_benchmark_2007.pdf
Global E-Government, 2007. Prieiga per internetą: http://www.insidepolitics.org/
IVPK