Debesų kompiuterijos paslaugas pirko 13,5 procento įmonių

Data

2014 07 25

Įvertinimas
0

2014 m. pradžioje kompiuteriais ir internetu naudojosi visos gamybos ir paslaugų įmonės, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, remdamasis infor­ma­cinių technologijų (IT) naudojimo įmonėse tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Plačiajuosčiu internetu naudojosi 99,4 proc. įmonių, bevielio interneto prieiga – 61,8 proc., iš jų daugiau nei pusė (53,3 proc.) – mobiliuoju plačiajuosčiu ryšiu tiekiamu mobiliojo (judriojo) ryšio operatorių tinklais. Mobilia interneto prieiga darbo reikalais naudojosi 11,4 proc. darbuotojų (2013 m. – 10,5 proc.).

2014 m. pradžioje interneto tinklalapį ar svetainę turėjo 74,5 proc. įmonių (2013 m. – 75,2 proc.). Įmonių, turinčių tinklalapius, procentinės dalies sumažėjimą lėmė išaugęs mažų įmonių (turinčių iki 50 darbuotojų) skaičius technologijoms mažiau imliose ūkio šakose. 43,5 proc. įmonių interneto tinklalapyje ar svetainėje skelbė prekių ar paslaugų katalogus ir kainynus, 20,2 proc. – teikė galimybę užsisakyti, rezervuoti ar pirkti norimus produktus elektroniniu būdu. 19,8 proc. įmonių tinklalapyje informavo apie laisvas darbo vietas arba teikė galimybę pateikti prašymą dėl darbo, 30,2 proc. – sudarė galimybę teikti elektroninius skundus, 18 proc. – teikė nuorodas į įmonės socialinius tinklus.

Elektronines socialinės žiniasklaidos priemones darbo tikslais naudojo 35,5 proc. įmonių: 30,3 proc. įmonių turėjo paskyras socialiniuose tinkluose (pvz., „Facebook"), 13,6 proc. – platino informaciją keitimosi multimedijos turiniu svetainėse (pvz., „YouTube", „Picassa", „Flickr"), 7,8 proc. – įmonės tinklaraščius (pvz., „Twitter"). 10,5 proc. įmonių keitėsi žiniomis vikio priemonių pagrindu.

2014 m. pradžioje 13,5 proc. įmonių pirko debesų kompiuterijos internetu paslaugas. Elektroninio pašto, kaip debesų kompiuterijos paslaugą naudojo 9,5 proc. įmonių, biuro programinės įrangos naudojimo – 4,6, įmonės duomenų bazių prieglobai – 6,4, duomenų rinkmenoms saugoti – 6,7, finansų ar apskaitos programinei įrangai – 6,1, ryšių su klientais valdymo programinei įrangai – 4,5 proc. IT pajėgumų užtikrinimą nuosavos programinės įrangos veikimui, kaip debesų kompiuterijos paslaugą, naudojo 5,1 proc. įmonių. Debesų kompiuterijos paslaugos daugiausia buvo teikiamos iš paslaugų teikėjų bendrųjų serverių (80,4 proc. naudojančiųjų, arba 10,8 proc. visų įmonių), 5,8 proc. įmonių (42,8 proc. naudojusių debesų kompiuteriją) naudojo paslaugų teikėjų išskirtinai įmonei skirtus serverius.

Debesų kompiuterijos paslaugas naudojančios įmonės kaip pagrindines priežastis, ribojančias naudojimą, įvardijo saugumo pažeidimo riziką (35,7 proc. naudojančių paslaugas), per didelę kainą – 30,9 proc. 25,1 proc. įmonių, naudojančių šias paslaugas, nurodė, kad nepakanka kompetencijos debesų kompiuterijos srityje. Įmonės, kurios nesinaudojo debesų kompiuterijos paslaugomis, kaip pagrindines priežastis įvardijo nepakankamas žinias (58,7 proc. visų įmonių), per didelę kainą (42,1 proc.), netikrumą dėl duomenų laikymo vietos (37 proc.) ir saugumo pažeidimo riziką (36,1 proc.).

2013 m. kompiuterius ir elektroninius tinklus prekybai (prekėms ar paslaugoms pirkti arba parduoti) naudojo 35,8 proc. įmonių (2012 m. – 34,7 proc.). 2013 m. 24,6 proc. įmonių pirko (užsakė) prekes ar paslaugas internetu arba kompiuteriniais tinklais, naudojant elektroninių duomenų mainų technologijas, 19,3 proc. – gavo užsa­kymų (2012 m. – atitinkamai 21,9 ir 22,2 proc.). 12,1 proc. įmonių nurodė, kad gavo mokėjimus už parduotas prekes elektroniniu būdu (t. y. buvo apmokėta elektroninio užsakymo procedūros metu).

2014 m. pradžioje elektronines sąskaitas faktūras siuntė 48,4 proc., gavo – 81,6 proc. įmonių (2013 m. pra­džioje – atitinkamai 59,8  ir 86,6 proc.). Standartinio formato elektronines sąskaitas faktūras, tinkamas automatiškai apdoroti, siuntė 18,1 proc., netinkamas automatiškai apdoroti – 44,7 pro­c., įmonių. Standartinio formato elektronines sąskaitas faktūras, tinkamas automatiškai apdoroti, gavo 37,9 pro­c., netinkamas – 74,1 proc., įmonių. Įmonių išteklių planavimo sistemą (ERP) naudojo 29,8 proc. įmonių, ryšių su klientais valdymo (CRM) – 27,2 proc. (2013 m. pradžioje – atitinkamai 39,6 ir 20,1 proc.). 52,6 proc. įmonių teikė darbuotojams nuotolinę prieigą prie įmonės el. pašto sistemos, dokumentų ar specializuotų taikomųjų programų. 35,8 proc. įmonių mokėjo už reklamos paslaugas internete.

2014 m. pradžioje kompiuteriais kasdieniame darbe bent kartą per savaitę naudojosi 41,2 proc. gamybos ir paslaugų įmonių darbuotojų, internetu – 37,9 proc. Palyginti su 2013 m. pradžia, naudojančių darbo tikslais kompiuterius ir internetą darbuotojų dalis sumažėjo. Tam įtakos turėjo netechnologinių kvalifikacijų darbuotojų skaičiaus didėjimas. 2014 m. pradžioje 16 pro­c. įmonių turėjo savo IT specialistus, kurių pagrindinis darbas buvo susijęs su IT siste­mų diegimu, tobulinimu ir priežiūra. 2013 m. pradžioje tokių įmonių buvo 22,5 proc. IT specialistų turinčių įmonių mažėjimas rodo, kad įmonės IT priežiūrą patiki specializuotoms įmonėms. Per 2013 m. 9,3 proc. įmonių ieškojo IT specialistų, o 4,2 proc. susidūrė su problemomis jų ieškodamos. Naujiems įgūdžiams įgyti ar turimiems tobulinti įmonės organizavo mokymus IT srityje: IT specialistams organizavo 4,7 proc. įmonių, kitiems darbuotojams – 7,1 proc.

Informacinių technologijų naudojimo įmonėse atrankinis tyrimas atliekamas kasmet pagal bendrą Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) parengtą klausimyną. Apklausiamos atrinktos gamybos ir paslaugų įmonės, kuriose dirba 10 ir daugiau darbuotojų. Statistinė informacija apie elektroninės prekybos apimtį 2013 m. bus skelbiama 2014 m. spalio 24 d.

Sąvokos

Informacinės technologijos (informacinės ir ryšių technologijos, IT) – skaitmeninės informacijos (duomenų) valdymo ir apdorojimo technologijos, apimančios kompiuterių techniką, programinę, elektroninių tinklų, duomenų perdavimo įrangą ir komunikacijas.
Plačiajuostis ryšys – skaitmeninių ryšių technologijų paslauga, gebanti dideliu greičiu perduoti didelį duo­menų kiekį ir galinti teikti įvairias skaitmenines paslaugas vienu metu. Plačiajuosčiui ryšiui priskiriama skaitme­ninė abonentinė linija DSL, šviesolaidinė (optinė) ryšio linija, kita fiksuota prieiga (pvz., kabelinė, skirtinė linija), mobilusis plačiajuostis (ne mažesnės kaip 3 kartos – 3G) ryšys.
Mobilusis interneto ryšys – ryšys tiekiamas mobiliojo (judriojo) ryšio tiekėjų tinklais, naudojant nešiojamuosius prietaisus (nešiojamuosius, planšetinius kompiuterius arba išmaniuosius telefonus).
E. prekyba – produktų (prekių ar paslaugų) pirkimo ir (ar) pardavimo sandoriai, sudaromi elektroniniais tinklais. Tinklais atliekami prekių ar paslaugų užsakymai, tačiau mokėjimas už produktus ir jų pristatymas gali būti autonomiškas (ne per tinklą). Užsakymai, priimami ar siunčiami telefonu, faksu ar rankiniu būdu rašytu elektroniniu paštu, nėra elektroninė prekyba.
Debesų kompiuterija – interneto paslaugų visuma, jungianti įvairiuose serveriuose esančius infor­macijos išteklius ir programinę įrangą, sudaranti sąlygas jais naudotis nuomos pagrindais, t. y. IT paslaugų ranga (angl. outsource), kai dalis ar visos nepagrindinės veiklos paslaugos yra perkamos iš išorinių tiekėjų.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje ir leidinyje „Informacinių technologijų panau­dojimas įmonėse 2014 m." (2014 m. spalio 24 d.).

Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas