Baigiasi valstybëms narëms skirtas laikas, per kurį televizijos taisykles reikia pritaikyti prie skaitmeninio amžiaus

Nors ES naujosios televizijos taisyklës, kuriomis siekiama pašalinti atgyvenusius skaitmeninës televizijos transliavimo internetu, užsakomųjų vaizdo programų ir judriojo ryšio televizijos suvaržymus ( IP/07/1809 ), patvirtintos jau prieš dvejus metus, apie šių taisyklių taikymo priemones Europos Komisijai ES teisës aktais nustatyta tvarka oficialiai pranešë tik trys šalys: Belgija, Rumunija ir Slovakija. Audiovizualinës žiniasklaidos paslaugų direktyva (AVŽPD) iš esmës atnaujintos ES tradicinës televizijos transliavimo taisyklës – taip jos pritaikytos prie skaitmeninio amžiaus. Europos audiovizualiniam sektoriui skirtas taisykles ES šalys į nacionalinę teisę turëjo perkelti iki 2009 m. gruodžio 19 d. Minëta direktyva siekiama užtikrinti teisinį tikrumą įmonëms ir apsaugoti vartotojus – taip kuriama bendra visų audiovizualinës žiniasklaidos paslaugų rinka.

„ Prieš dvejus metus pramonës atstovai ir vartotojai nekantriai laukë naujų, lankstesnių ES taisyklių, kuriomis bûtų pašalinti atgyvenę biurokratiniai suvaržymai ir atsižvelgta į technologijų raidą , – sakë už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą atsakinga Europos Komisijos narë Viviane Reding. – Siekdami Europos audiovizualinį sektorių padaryti konkurencingesnį, atnaujinome ES televizijos taisykles. Raginu ES šalis kuo greičiau pritaikyti nacionalinius įstatymus, kad bûtų galima naudotis naujomis AVŽPD numatytomis reklamos technologijomis. Ilgiau delsti nepateisinama. Kad šių įpareigojimų bûtų laikomasi, Komisija nedels pasinaudoti Sutartimi jai suteiktais įgaliojimais. Primenu, kad Teisingumo Teismas jau ne kartą aiškino, kad dauguma šių taisyklių gali bûti tiesiogiai taikoma nuo 2009 m. gruodžio 19 d., o tai reiškia, kad verslo atstovai ir vartotojai gali jomis vadovautis, net jei atnaujintoji direktyva dar neperkelta į nacionalinę teisę.“

Praëjus dvejų metų laikotarpiui, per kurį ES šalys turëjo perkelti naująsias ES televizijos ir su ja susijusių paslaugų, tokių kaip užsakomosios vaizdo programos arba judriojo ryšio televizija, taisykles į nacionalinę teisę, apie visišką perkëlimą Komisijai pranešë tik Belgija, Rumunija ir Slovakija . Danija, Jungtinë Karalystë, Liuksemburgas ir Prancûzija Komisijai pranešë tik apie kai kurias AVŽPD įgyvendinti skirtas priemones. Vengrijoje šios srities teisëkûros procesas sustojo, nes įstatymo projektui nepritarë šalies parlamentas. Direktyvą į nacionalinę teisę iš dalies perkëlë Airija, Austrija, Malta, Nyderlandai ir Vokietija , tačiau Komisijai apie tai iki šiol nepranešë. Kitose šalyse įstatymo projektas vis dar svarstomas, paskelbtas labai neseniai arba dël jo vis dar vyksta viešos konsultacijos (žr. priedą).

Pagal ES teisę direktyvos yra valstybëms narëms privalomi teisës aktai, kurių tikslams įgyvendinti reikalingas priemones nacionalinës valdžios institucijos gali rinktis savo nuožiûra. Europos Teisingumo Teismo aiškinimu, pasibaigus direktyvai perkelti skirtam laikui kai kurios jos dalys gali bûti tiesiogiai taikomos ES šalyje, net jei direktyva dar neperkelta (arba nevisiškai perkelta) į nacionalinę teisę. Todël joje turi bûti nustatytos asmens teisës, o jos nuostatos turi bûti aiškios, tikslios ir besąlyginës. Taigi prireikus žmonës gali reikalauti, kad valdžios institucijos taikytų tokias direktyvos dalis.

Taikant naująsias ES audiovizualiniam sektoriui skirtas taisykles TV programų prodiuseriams ir rengëjams bus lengviau gauti lëšų, susijusių su naujais reklamos bûdais, pavyzdžiui, reklama ekrano dalyje ar prekių rodymu, kurie leidžiami visose programose, išskyrus žinias, dokumentinius filmus ir programas vaikams. Transliuotojams suteikta daugiau laisvës spręsti, kada į programą įterpti reklamą, nes panaikintos taisyklës, pagal kurias reklamą buvo galima rodyti ne dažniau kaip kas dvidešimt minučių. Naujosiomis ES taisyklëmis stiprinamas Europos televizijos ir audiovizualinių paslaugų sektorius, nes mažinamas reguliavimas ir sudaromos vienodos sąlygos teikti audiovizualinës žiniasklaidos paslaugas „be sienų“. Jomis užtikrinama, kad taisyklës, kuriomis ginami su nepilnamečių apsauga ir žmogaus orumu susiję visuomenës interesai, bûtų taikomos ir visų rûšių audiovizualinëms paslaugoms, įskaitant užsakomąsias paslaugas, taip pat fiksuotojo, judriojo ar palydovinio ryšio tinklais teikiamas paslaugas.

Komisija pradeda pažeidimo nagrinëjimo procedûrą prieš bet kurią ES šalį, jei ji oficialiai nepraneša Komisijai apie priemones, skirtas ES direktyvoms perkelti į nacionalinę teisę. Pagal ES teisę po dviejų ES Teisingumo Teismo sprendimų tokioms šalims gali bûti skiriama bauda. Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. pagal Lisabonos sutartį, kai Komisija kreipiasi į Teismą dël tokio ES šalies padaryto pažeidimo, ji gali nurodyti, kokio dydžio baudą iškart arba dalimis turi sumokëti pažeidimą padariusi valstybë narë.

Bendra informacija

2005 m. gruodžio 13 d. Komisija pasiûlë persvarstyti direktyvą „Televizija be sienų“, kad bûtų atsižvelgta į svarbius technologijų ir rinkos pokyčius audiovizualinių paslaugų sektoriuje ( IP/05/1573 , MEMO/06/208 ) . 2007 m. kovo 9 d. Komisija pasiûlë atnaujintą Audiovizualinës žiniasklaidos paslaugų direktyvą ( IP/07/311 ) ir taip sudarë sąlygas Parlamentui ir Tarybai kuo greičiau dël jos susitarti ( MEMO/07/206 ). Europos Parlamentas patvirtino Tarybos bendrąją poziciją, ir 2007 m. gruodžio 18 d. direktyva įsigaliojo.

Audiovizualinës žiniasklaidos paslaugų direktyvą galima rasti svetainëje

http://ec.europa.eu/avpolicy/reg/avms/index_en.htm  .

http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/09/1983&format=HTML&aged=0&language=LT&guiLanguage=en


Šaltinis: EK