BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


27 procentai įstaigų elektronines paslaugas teikia be papildomų popierinių procedūrų

Data

2014 05 21

Įvertinimas
0

94,4 procento valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (toliau – įstaigos) teikia pirmojo lygio elektronines paslaugas internetu, t. y. informaciją apie jų vykdomas funkcijas ir teikiamas paslaugas galima rasti interneto svetainėje ar įstaigos tinklalapyje bendroje svetainėje, jungiančioje skirtingų šalies rajonų įstaigas, teikiančias konkrečias viešąsias ar administracines paslaugas, remdamasis 2014 m. pradžioje atlikto tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

69,4 procento įstaigų sudarė galimybę parsisiųsti įvairias formas, 23,8 procento – grąžinti jas užpildytas. 27,2 procento įstaigų nurodė, kad teikia paslaugas elektroniniu būdu, t. y. be papildomų popierinių procedūrų. 15,4 procento įstaigų automatiškai (nereikalaudamos atskiro prašymo) teikė tam tikras socialinio ar ekonominio pobūdžio paslaugas, naudodamos anksčiau pateiktą vartotojo registraciją ir duomenis apie vartotoją (teikė iš dalies užpildytas duomenų perdavimo formas).

2014 m. pradžioje 72,8 procento įstaigų interneto svetainėse viešai skelbė jų teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų aprašymus (8,1 proc. apklaustų įstaigų viešųjų ir administracinių paslaugų neteikė). Informacijos rinkmenas (susistemintus dokumentų rinkinius) svetainėse talpino 73,5 procento įstaigų.

Įstaigos, atsakydamos į individualias užklausas, pareiškėjams informaciją teikė el. paštu (91,7 proc.). 74,8 procento įstaigų elektroninę informaciją teikė peržiūrai interneto svetainėse su galimybe parsisiųsti, 39,2 procento įstaigų – peržiūrai interneto svetainėse be galimybės parsisiųsti.

Dauguma įstaigų informaciją vartotojams teikė elektroniniais dokumentais (94,9 proc.) ir tekstiniu formatu (93,4 proc.). E. skaičiuoklės formatu informaciją teikė 72,5 procento, internetinio turinio formatu – 35 procentai įstaigų.

 

2013 m. 34 procentai 16–74 metų amžiaus gyventojų naudojosi valstybės institucijų teikiamomis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis (2012 m. – 36 proc.). Beveik visos įmonės (99,3 proc.) bendraudamos su valstybės institucijomis, naudojo internetą. Informacijos valstybės institucijų svetainėse ieškojo 89,8 procento įmonių, 56,1 procento įmonių informa­ciją, gautą iš valstybės institucijų svetainių, naudojo savo komercinei veiklai. 99,1 procento įmonių siuntėsi arba grąžino užpildytas įvairias formas. 96,6 procento įmonių pasinaudojo valstybės institucijų teikia­ma galimybe atlikti administracines procedūras elektroniniu būdu (be papildomų popierinių procedūrų): 96 procentai įmonių tokiu būdu deklaravo socialinio draudimo įmokas, 92,8 procento teikė pelno mokesčio, 95,1 procento – pridėtinės vertės mokesčio, 40,9 procento – muito, akcizo mokesčių deklaracijas. 34 pro­centai įmonių internetu norėjo gauti valdžios institucijų viešųjų pirkimų konkursų dokumentus ir specifikacijas, 29,7 procento – teikė siūlymus viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Nors dauguma įstaigų paslaugas teikia tradiciniais būdais (paštu, telefonu ar priimdami interesantus įstaigoje), bet populiarėja ir elektroniniai paslaugų teikimo būdai. 2014 m. pradžioje 90,7 procento įstaigų įvairias paslaugas teikė elektroniniu paštu, 64,7 procento – konsultavo interneto svetainėje. Informacines paslaugas socialiniais tinklapiais teikė 21,1 procento, mobiliosiomis aplikacijomis – 3,9 procento įstaigų.

Beveik visos (99,5 proc.) įstaigos 2014 m. pradžioje naudojo plačiajuostį interneto ryšį (2012 m. – 98,4 proc.). Mobiliuoju plačiajuosčiu interneto ryšiu naudojosi 48,5 procento įstaigų (2012 m. – 39,3 proc.). Kompiuterius savo darbe naudojo 87,7 procento, internetą – 81,5 procento darbuotojų (2012 m. pradžioje – atitinkamai 82,8 ir 72,2 proc.). Informacinių technologijų (IT) specialistai sudarė 2,9 procento visų valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų (2012 m. – 2 proc.). 2013 m. IT žinias gilino 5,2 procento visų įstaigų darbuotojų (2011 m. – 7,4 proc.). 45,8 procento įstaigų teigė, kad susiduria su IT specialistų trūkumu.

2014 m. pradžioje 88,7 procento įstaigų vykdė elektroninius dokumentų mainus (2012 m. – 74,7 proc.). Su įstaigomis e. dokumentais keitėsi 86,8 procento įstaigų, su gyventojais – 46,8 procento, su verslo atstovais – 52 procentai. Dokumentų valdymo (rengimo, registravimo, skenavimo) sistemas naudojo 82,1 procento įstaigų, veiklos valdymo sistemas (ERP) – 19,6, ryšių su klientais valdymo (CRM) – 6,6 procento (2012 m. atitinkamai – 72,3, 16,5 ir 3,3 proc.).

94,4 procento įstaigų teigė naudojančios kvalifikuotą elektroninį parašą (2012 m. – 66,2 proc.). 86,8 procento įstaigų kvalifikuotą e. parašą naudojo e. paslaugoms gauti (pvz., viešiesiems pirkimams, e. deklaravimui), 38,7 – e. paslaugoms teikti, 67,5 – kvalifikuotu e. parašu tvirtino dokumentus siunčiamus kitoms įstaigoms, įmonėms ar organizacijoms, 26 procentai – naudojo vidiniams įstaigos dokumentams pasirašyti. Įstaigose populiariausia saugaus kvalifikuoto e. parašo formavimo įranga – USB kriptografiniai raktai. Jais naudojosi 75,1 procento įstaigų. Lustines korteles naudojo 67,8 procento, mobiliųjų telefonų SIM korteles – 28,1 procento įstaigų.

 

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informacinių technologijų panaudojimo tyrimas atliekamas kas 2 metus. Tyrimo tikslas – nustatyti IT (kompiuterių, interneto galimybių, e. paslaugų) naudojimo mastą valstybės ir savivaldybių įstaigose (EVRK 2 red. O sekcija). Tyrimo metu tiesiogiai apklaustos 408 institucijos, netiesiogiai (duomenys, įtraukti į atsiskaičiusių įstaigų ataskaitas) – 358 institucijos (savivaldybių seniūnijos, įstaigų teritoriniai ar funkciniai padaliniai).

 

Sąvokos

Kvalifikuotas elektroninis parašas – elektroninis parašas yra kvalifikuotas, jei jis yra saugus ir sudarytas saugia parašo formavimo įranga bei patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

Kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia yra tokia pat, kaip ir ranka pasirašyto parašo. Reikalavimai kvalifikuotam elektroniniam parašui yra vienodi visose ES šalyse.

Informacijos rinkmena – susistemintas dokumentų, išdėstytų pagal tam tikrus kriterijus, leidžiančius lengviau surasti dokumentus, rinkinys.

Plačiajuostis ryšys – skaitmeninių ryšių technologijų paslauga, gebanti dideliu greičiu perduoti didelį duomenų kiekį ir galinti teikti įvairias skaitmenines paslaugas vienu metu. Plačiajuosčiui ryšiui priskiriama skaitmeninė abonentinė linija DSL, šviesolaidinė (optinė) ryšio linija, kita fiksuota prieiga (pvz., kabelinė, skirtinė linija), mobilusis plačiajuostis (ne mažesnis kaip 3G (3 kartos) ryšys.

 

Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas