BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


2014 m. ES skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinė

Data

2014 06 04

Įvertinimas
0

Naujoje Europos skaitmeninės darbotvarkės rezultatų apžvalgoje Europos Komisija skelbia, kad iš 2010 metais Europos mastu suplanuoto 101 „skaitmeninio veiksmo“, 87 jau pasiekti – o iki 2015-ųjų bus įgyvendinti 95 suplanuoti veiksmai.

Naujausioje ataskaitoje, paremtoje per 2013 metus ES ir valstybių narių pasiektos pažangos rezultatais, konstatuojama, kad Europos Sąjungos (toliau – ES) piliečiai ir įmonės dažniau naudojasi ir daugiau perka internetu, labiau pasitiki informacinėmis ir ryšių technologijomis bei geriau moka jomis naudotis. Tačiau nemaža jų dalis vis dar neturi galimybės naudotis sparčiu plačiajuosčiu ryšiu, ypač kaimo vietovėse, kad galėtų patenkinti savo skaitmeninius poreikius. Didelė problema išlieka ir grėsmingas skaitmeninių įgūdžių netolygumas.

Ataskaitoje pažymimi tokie svarbiausi pasiekimai ES mastu:

  • Dažnesnis naudojimasis internetu. Nuo 2010 m. žmonių, bent kartą per savaitę besinaudojančių internetu, dalis padidėjo nuo 60 % iki 72 %. Labiausiai padėtis pagerėjo Graikijoje, Rumunijoje, Airijoje, Čekijoje, Kroatijoje. Geriausia padėtis (daugiau kaip 90 % interneto naudotojų) yra Danijoje, Švedijoje, Nyderlanduose ir Liuksemburge. Palyginimui, JAV internetu naudojasi 87 % suaugusiųjų. ES mastu siekiama, kad iki 2015 m. pabaigos internetu naudotųsi 75 proc. ES gyventojų.
  • Didelė pažanga nepalankioje padėtyje esančiose grupėse. Interneto naudotojų dalis bedarbių, nedidelio išsilavinimo asmenų ir vyresnio amžiaus žmonių grupėse padidėjo iki 57 %. Prieš ketverius metus ši dalis sudarė 41 %. Jei dabartinės tendencijos išliks, iki 2015 m. 60 % tikslas šioje srityje bus pasiektas.
  • Internetu nesinaudojančių asmenų dalis sumažėjo trečdaliu. Niekada internetu nesinaudojusių žmonių dalis ES sudaro 20 % (trečdaliu mažiau, palyginti su padėtimi prieš 4 metus). Jei dabartinės tendencijos išliks, Europos skaitmeninės darbotvarkės siekis šią dalį sumažinti iki 15 % iki 2015 m. bus pasiektas.
  • Daug daugiau perkančių internetu. Dabar internetu perka 47 % ES piliečių – tai 10 procentinių punktų daugiau, ir prognozuojama, kad 50 % tikslas iki 2015 m. bus pasiektas.
  • Užtikrinta interneto prieiga. Šiuo metu 100 % europiečių turi prieigą prie plačiajuosčio ryšio, ir nemaža dalis gali rinktis iš kelių galimybių (optinio, kabelinio, ADSL ryšio arba 3G/4G judriojo ryšio prieigos).
  • Spartaus plačiajuosčio ryšio technologijos. Itin padaugėjo galimybių naudotis 4G judriojo plačiajuosčio ryšio prieiga – iki 59 %, palyginti su 26 % prieš metus. 30 Mbps ir didesnės spartos interneto prieiga fiksuoto ryšio linijomis dabar gali naudotis 62 % ES gyventojų, palyginti su 54 % prieš metus ir 29 % 2010 m. Sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu jau gali naudotis 90 % Lietuvos, Belgijos, Danijos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės namų ūkių. Siekis – kad iki 2020-ųjų 30 Mbps ir didesnės spartos internetu turėtų galimybę naudotis 100 proc. namų ūkių.

Pagrindinės Europos mastu vis dar neišspręstos skaitmeninės problemos išlieka mažųjų įmonių naudojimosi elektronine prekyba srityje (šia galimybe naudojasi tik 14 % mažų įmonių, tad tikėtina, kad planas pasiekti 33 % ES vidurkį 2015 m. bus nerealizuotas), kaimo gyventojų galimybių naudotis plačiajuosčiu ryšiu srityje (tik 18 % kaimo namų ūkių ES mastu turi prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio) ir e. valdžios paslaugų naudojimo srityje (viešosiomis ir administracinėmis elektroninėmis paslaugomis naudojasi tik 42 % ES gyventojų, šio rodiklio augimas ES mastu sustojęs, ir jei tokia tendencija išliks, valstybės narės iki 2015 m. nepasieks užsibrėžto 50 %).

Remiantis šios ataskaitos duomenimis, Lietuva padarė didelę pažangą plačiajuosčio ryšio srityje, ypatingai – plėtojant spartųjį (30 Mbps ir didesnės spartos) plačiajuostį ryšį, kuris dengia 97 proc. Lietuvos namų ūkių (atitinkamo rodiklio ES vidurkis - 62 %). Plačiajuosčiu ryšiu 2013 m. pabaigoje naudojosi 64 proc. šalies namų ūkių (ES vidurkis – 76 proc.), tačiau sparčiojo interneto skvarba Lietuvoje ženkliai aukštesnės, nei ES vidurkis – sparčiąja interneto prieiga naudojosi 47 proc. Lietuvos, o ES vidurkis – 31 proc.

Lietuvai išlieka nemenkų iššūkių mobiliojo interneto padengiamumo ir skvarbos srityje. 4G judriojo plačiajuostis ryšys Lietuvoje pasiekiamas 29 proc. gyventojų, ir nors rodiklis per metus išaugo net 10 proc. punktų (nuo 19 proc. 2012 m.), vis dar ženkliai atsiliekama nuo ES vidurkio - 59 %. Mobiliuoju plačiajuosčiu ryšiu naudojosi 49 proc. gyventojų, ES vidurkis – 62 proc.

2013 m. duomenimis, reguliariai, t.y. nors kartą per savaitę, internetu Lietuvoje naudojosi 65 proc. gyventojų (ES vidurkis – 72 proc.); kasdien internetu naudojosi 53 proc. Lietuvos ir 62 proc. visos ES gyventojų.

Niekada internetu nesinaudojusių žmonių dalis Lietuvoje nežymiai mažėja ir 2013 m. siekė 29 % gyventojų, tačiau vis dar viršijamas ES vidurkis (20 %).

E. valdžios paslaugomis naudojosi 34 % Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 41 %), tačiau Lietuva lenkia ES vidurkį pagal tai, kokia gyventojų dalis internetu atlieka sudėtingesnes e. procedūras, t.y. užpildo ir grąžina institucijoms elektronines formas (Lietuvoje – 29 %, ES – 21 % gyventojų). Be to, Lietuvai būdingi ženkliai geresni, nei ES vidurkis, e. valdžios paslaugų vertinimo indikatoriai – e. valdžios paslaugų orientavimo į vartotoją indikatorius Lietuvoje sudaro 73 balus iš 100 (ES vidurkis – 70), e. valdžios paslaugų skaidrumo indikatorius siekia 67 balus iš 100 (ES vidurkis - 49).

Lietuvoje daugėja gyventojų, perkančių internetu (26 %), tačiau vis dar atsiliekame nuo ES vidurkio (47 %). Tiesa, mažosios Lietuvos įmonės vis aktyviau prekiauja internetu – 20 % (ES vidurkis – 14 %).

Skaitmeninės darbotvarkės rezultatus galite rasti čia.
Detalią Lietuvos rodiklių apžvalgą galite rasti čia.

Duomenų šaltinis: Europos Komisija, IVPK