16% Lietuvos gyventojų teigia turintys galimybę naudotis kvalifikuotu e. parašu, tačiau tik 6% juo naudojasi

Data

2015 01 30

Įvertinimas
1

12% gyventojų teigia turintys asmens tapatybės kortelę su luste įrašytais e. parašo formavimo duomenimis. Gerokai mažesnė dalis gyventojų nurodė, kad turi mobiliojo e. parašo priemonę (2%), USB kriptografinį raktą ar lustinę kortelę su e. parašo formavimo duomenimis (3%).
Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad kokią nors priemonę, leidžiančią gyventojui pasirašinėti duomenis kvalifikuotu elektroniniu parašu, teigia turintys 16% Lietuvos gyventojų (arba 23% interneto vartotojų).
Kaip rodo LR Ryšių reguliavimo tarnybos rengiamos ataskaitos duomenys, 2014 m. pradžioje Lietuvoje jau buvo išduota apie 1 mln. galiojančių kvalifikuotų e. parašo sertifikatų. Dažniausiai tai – asmens tapatybės kortelė, išduodama nuo 2009 m., kurioje įrašytas kvalifikuotas e. parašo sertifikatas.
2014 m. buvo išduota beveik 900 tūkst. asmens tapatybės kortelių su galiojančiais e. parašo sertifikatais, tai reiškia, kad tokią kortelę su galiojančiu sertifikatu turėjo apie 36% 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų. Tačiau, kaip rodo naujausia apklausa, didelė dalis e. pasirašymą įgalinančią asmens tapatybės kortelę turinčių žmonių tiesiog nežino, kad turi tokią galimybę.
Kitos e. pasirašymui kvalifikuotu parašu naudojamos priemonės – mob. telefonas su specialia SIM kortele, USB kriptografinis raktas ar lustinė kortelė su e. parašo formavimo duomenimis – kol kas sąlyginai mažai paplitusios. Iš viso 2014 m. pradžioje buvo išduota apie 100 tūkst. tokiose priemonėse įrašytų kvalifikuoto e. parašo sertifikatų, kas reiškia, kad jais galėjo naudotis kiek daugiau nei 4% gyventojų.
Tačiau, kaip rodo ši gyventojų apklausa, šių priemonių turėtojai dažniausiai yra gerai informuoti, kad turi tokią priemonę – maždaug tokia dalis apklaustųjų šios apklausos metu ir nurodė, kad turi atitinkamą e. pasirašymui skirtą priemonę.
Gyventojų apklausa taip pat parodė, kad realus kvalifikuoto e. parašo naudojimas gyventojų tarpe dar mažesnis – tik 6% apklaustų gyventojų (arba 8% nuo interneto vartotojų) per pastaruosius 12 mėn. naudojosi kvalifikuotu e. parašu, kuriuo dažniausiai tvirtino savo tapatybę elektroninėje erdvėje (4% apklaustų gyventojų), pasirašė e. dokumentus (2%) bei transakcijas e. bankininkystės sistemose (2%).
Tokie maži naudojimo rodikliai leidžia daryti prielaidą, kad didelė gyventojų dalis prie daugumos viešojo sektoriaus elektroninių paslaugų sistemų, sukurtų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis, (pvz.: Elektroninių valdžios vartų, Elektroninio deklaravimo sistemos, Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos ir kt.) vis dar jungiasi ne naudodamiesi kvalifikuotu e. parašu – t.y. saugiu, sudarytu saugia parašo formavimo įranga bei patvirtintu galiojančių sertifikatu parašu – o žemesnio saugumo lygio priemonėmis, pvz., per e. bankininkystės sistemas, pasinaudodami slaptažodžių kortelėmis.
Savo tapatybės patvirtinimui kvalifikuoto e. parašo priemonę dažniau naudoja aukštąjį išsilavinimą turintieji, aukštos kvalifikacijos specialistai, aukščiausiomis pajamomis disponuojantys gyventojai.
Todėl svarbia užduotimi institucijoms išlieka poreikis informuoti ir šviesti žmones apie kvalifikuoto e. parašo panaudojimo galimybes bei ugdyti jų kompetenciją e. parašo klausimais. LR Ryšių reguliavimo tarnyba administruoja E. parašo nuotolinio mokymo sistemą, pasiekiamą adresu www.elektroninisparasas.lt, kurioje galima rasti aktualią informaciją apie kvalifikuotą e. parašą,  peržiūrėti naudojimo instrukcijas, pasitikrinti žinias.
Tuo tarpu Lietuvos verslo įmonėse kvalifikuotas e. parašas naudojamas vis aktyviau. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. 87,1% šalies gamybos ir paslaugų įmonių, kuriose dirba 10 ir daugiau darbuotojų, naudojosi e. parašu (2013 m. – 85,8%). Tikėtina, kad tokią situaciją lemia tai, jog dalį privalomų verslui procedūrų verslo įmonės gali atlikti tik e. būdu, o tai sudaro poreikį naudotis saugiomis e. pasirašymo priemonėmis.
Kitą vertus, kaip rodo verslo įmonių atvejis, būtent reikalingos ir aktualios e. paslaugos skatina rinktis pažangias e. tapatybės patvirtinimo bei e. dokumentų pasirašymo priemones, tad kuo daugiau gyventojams svarbių administracinių ir viešųjų paslaugų jie galės rasti internete – tuo aktualesnis taps ir e. parašas. Daug aktualios informacijos apie ES struktūrinių fondų lėšomis naujai sukurtas elektronines paslaugas gyventojai gali rasti IVPK informacinės iniciatyvos „Prisijungusi Lietuva“ svetainėje www.prisijungusi.lt.
Tyrimą IVPK užsakymu atliko UAB „Socialinės informacijos centras“. Tyrimas buvo atliekamas 2014 m. spalio 16 –22 d., apklausus 1015 Lietuvos gyventojų (16-74 metų amžiaus).

Duomenų šaltinis: IVPK