Tarptautinės iniciatyvos

Informacijos visiems programa (The Information for All Programme, IFAP) skirta sudaryti lygias galimybes gyventojams naudotis prieinama informacija, kuri yra vienas svarbiausių elementų gyvenimo kokybei gerinti ir taikai palaikyti. IFAP yra UNESCO atsakas į informacinės visuomenės teikiamas galimybes ir iššūkius.

IFAP informacijos ir ryšių srityje yra glaudžiai susijusi su UNESCO programa ir bendradarbiauja su tarpvyriausybinėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Šiuo metu IFAP sudaro daugiau nei 50 Nacionalinių komitetų, kurie nacionaliniu lygmeniu įgyvendina ir mobilizuoja IFAP idėjas. Lietuvoje kaip Nacionalinis IFAP komitetas veikia Informacinės visuomenės ir plėtros komitetas (IVPK). Visą Nacionalinių komitetų sąrašą ir kontaktus galima rasti čia. (nuoroda neveikia)

Pagrindiniai IFAP prioritetai apima:

  1. Informacinį raštingumą, kuriuo siekiama kelti skaitmeninio raštingumo lygį visiems ir palaikyti projektus, skirtus šiems įgūdžiams didinti.

  2. Etines, teisines ir socialines informacijos ir ryšių technologijų (IRT) implikacijas, kuriomis siekiama didinti ir skatinti žinojimą ir informuotumą etiniais, teisiniais ir socialiniais klausiamais bei aspektais.

  3. Informacijos apsaugą, kuria siekiama didinti informacijos apsaugos svarbą.

Naudingos nuorodos

E. dalyvavimu siekiama piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese ir kad sprendimų priėmimo procesas taptų lengviau suprantamas ir prieinamas naudojantis IRT. Daugiau informacijos, kaip galite naudotis e. dalyvavimo teikiamomis galimybėmis, pateikiama Europos Komisijos išleistoje brošiūroje „Citizens Speak Out“ ir šių metų kovo 4 d. Briuselyje organizuotos informacinės dienos metu skaitytuose pranešimuose.

Pastebėta, kad dalyvavimas daugelio šalių nacionaliniuose rinkimuose mažėja: gyventojai nemano, jog jų balsas svarbus ar kad jiems aktualūs klausimai nėra sprendžiami. IRT pagalba gyventojams suteikiamos priemonės (internetas, mobilūs telefonai, interaktyvi TV), kuriomis informacija apie priimamus sprendimus būtų lengviau prieinama, taip pat IRT pagalba piliečiai galėtų bendrauti tiek su politikais, valdžios atstovais, viešosiomis institucijomis, o taip pat kitais gyventojais. E. dalyvavimas tiesiogiai susijęs su skaidrumo didėjimu, demokratija, priimamų teisės aktų kokybe, sanglauda Europoje ir nauja socialine organizacija (pvz., balsavimas internetu, konsultacijos, apklausos).

E. dalyvavimas yra vienas penkių prioritetų, įtrauktų į e. Valdžios veiksmų planą. Jo tikslas – iki 2010 metų pristatyti priemones efektyviems viešiesiems debatams ir dalyvavimui demokratinėje sprendimų priėmimo procedūroje. Komunikate taip pat numatytos e. valdžios ateities gairės Europoje, pagrindiniai EB programų, iniciatyvų ir politikos formavimo centrai 2006–2010 m. ir praktiniai ateities sprendimai pasitelkus planus ir strateginę stebėseną prioritetinėse srityse.

Per paskutinius 10 metų e. dalyvavimo projektai finansuojami iš Bendrosios penktosios/šeštosios/septintosios programos (nuo 1998 m. iki 2006 metų finansuota apie 20 projektų), nuo 2009 metų e. dalyvavimo projektai bus finansuojami ir pagal IRT Politikos rėmimo programą (nuoroda neveikia) (angl. CIP ICT PSP). Daugiau informacijos apie e. dalyvavimą CIP IRT politikos rėmimo programoje ieškokite čia.

Naudingos nuorodos

  1. Europos Komisijos tinklapis, skirtas e. dalyvavimui
  2. Geros praktikos pavyzdžių portalas (nuoroda neveikia)
  3. E. dalyvavimo projektų portalas (nuoroda neveikia)
  4. Informacinės dienos, skirtos e. dalyvavimui medžiagą galima rasti čia.
  5. Ataskaitos, skirtos e. balsavimui ir e. demokratijai

E. įtraukties svarba buvo pripažinta Europos Komisijos komunikate „Europos i2010 e. įtraukties iniciatyva: dalyvavimas informacinėje visuomenėje“, kuriame konstatuota, kad daugelis gyventojų aktyviai nedalyvauja informacinėje visuomenėje, kad nepakanka įtraukiųjų informacinių ir ryšio technologijų (toliau – IRT) sprendimų, jie fragmentiški, o politikos priemonės nepakankamai koordinuojamos ir veiksmingos.

E. įtraukties tikslas – panaikinti galimybių naudotis skaitmeninėmis technologijoms, jų prieinamumo, įperkamumo ir gebėjimų skirtumus, skatinti įtraukiąsias IRT ir sudaryti sąlygas aktyviam šios srities verslui. Siekiama, kad kuo daugiau Europos gyventojų naudotųsi IRT teikiamomis galimybėmis ir sudarytų galimybes visiems pageidaujantiems žmonėms visapusiškai dalyvauti informacinėje visuomenėje, nepaisant asmeninių ar socialinių kliūčių tuo siekiant socialinio teisingumo ir užtikrinant lygybę žinių visuomenėje, išnaudojant rinkos teikiamas galimybes, mažinant socialinės ir ekonominės atskirties sąnaudas.

2006 metais priimta Rygos ministrų deklaracija dėl e. įtraukties dar kartą parodė tvirtus valstybių narių įsipareigojimus ir apibrėžė šešias temas - e. prieinamumas, e. senėjimas, e. kompetencija, socio-kultūrinė e. įtrauktis, geografinė įtrauktis, įtraukianti e. valdžia, per kurias siekta skatinti e. įtrauktį.

Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Komitetas) pavesta koordinuoti priemonių, leidžiančių fiziniams ir juridiniams asmenims naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kūrimą bei pagal kompetenciją dalyvauti organizuojant informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliesiems e. prieinamumo srityje.

Įgyvendindamas Komitetui pavestas funkcijas informacinės aplinkos pritaikymo neįgaliesiems srityje, Komitetas atnaujino Neįgaliesiems pritaikytų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. T-40 (toliau – Rekomendacijos), kuriomis yra nustatoma, kaip turi būti kuriamos, testuojamos ir vertinamos neįgaliesiems pritaikytos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainės, taip pat parengė Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių pritaikymo neįgaliesiems įvertinimo metodiką (toliau – Metodika), kuri nustato, kaip atlikti jau sukurtų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių įvertinimą, parengti įvertinimo ataskaitą ir į interneto svetainę įkelti interneto svetainės atitikties Pasaulinio saityno konsorciumo parengtoms Interneto tinklalapių turinio prieinamumo rekomendacijoms (angl. Web Content Accessibility Guidelines) 2.0 (toliau - ITTPR 2.0) žymą.

Rekomendacijos ir Metodika yra patvirtintos Komiteto direktoriaus 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. T-72 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. T-40 "Dėl Neįgaliesiems pritaikytų interneto tinklalapių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo" pakeitimo“ (Žin., 2013, Nr. 61-3050).

Rengiant minėtą Metodiką ir siekiant įvertinti jos tinkamumą ir pritaikomumą, atliktas penkių elektronines paslaugas teikiančių įstaigų interneto svetainių pritaikymo neįgaliesiems vertinimas.

Vertintos svetainės:

Pasaulinio saityno konsorciumo (angl. World Wide Web Consortium) (toliau - W3C) parengtas ITTPR 2.0 skelbia internetiniu adresu www.w3.org. W3C parengtų ITTPR 2.0 vertinimas į lietuvių kalbą skelbiamas čia.

W3C parengtą interneto tinklalapių testavimo aprašymą galite rasti internetiniu adresu www.w3.org.

Automatinius testavimo įrankius galite pasirinkti iš W3C palaikomų įrankių sąrašo, skelbiamo internetiniu adresu www.w3.org.

W3C internetiniu adresu www.w3.org paskelbė dokumentų apie interneto tinklalapių prieinamumo vertinimo problemų sprendimus rinkinį. Dokumentuose apibūdinami principai ir metodai, kaip greitai nustatyti pagrindines interneto tinklalapių prieinamumo problemas; kaip nustatyti interneto tinklalapių atitikimą techniniams reikalavimams; kaip vertinti interneto tinklalapius kūrimo metu, priežiūros laikotarpiu, veikiančius ar dinamiškai generuojamus; kaip įtraukti neįgaliuosius (vartotojus) įvertinti kuriamų tinklalapių prieinamumą dar kūrimo proceso metu; patariama, kokius įrankius konkrečiais atvejais pasirinkti.

Informacinės aplinkos pritaikymas žmonėms su įvairiomis negaliomis aptariamas Informacinės aplinkos pritaikymo žmonių su negalia ugdymui metodikoje, o mokomosios medžiagos pateikimas ir saugojimas bei duomenų formatų naudojimas aptariami Neįgaliesiems skirtų elektroninio mokymo priemonių pritaikymo ir saugojimo formatų metodiniuose reikalavimuose. Šie dokumentai patvirtinti Komiteto direktoriaus 2005 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. T-5.

2007 metais Komitetas atliko užsienio šalių praktikos ir Europos bei pasaulio standartizacijos organizacijų standartų, parengtų vadovaujantis „skirta visiems“ (angl. „design for all“) principais, analizę. Atrinkti užsienio šalių geriausios praktikos ir Europos bei pasaulio standartizacijos organizacijų standartai ir kiti dokumentai (toliau  – standartai), nustatantys reikalavimus neįgaliesiems pritaikytų kompiuterizuotų darbo vietų kompiuterinei techninei ir taikomajai programinei įrangai, taip pat ir naudojamiems duomenų formatams, dėl atitikimo „skirta visiems“ principams, pateikiami Lentelėje. Standartai atrinkti ir suskirstyti pagal tai, ar kuriama darbo vieta, kurios visa informacinė aplinka turi būti pritaikyta neįgaliesiems, ar darbo vieta skirta tik darbui su žiniatinkliu, bei atsižvelgiant į tai, ar standartai skirti kompiuterinei techninei ar taikomajai programinei įrangai (tie patys standartai gali būti nurodyti skirtingoms taikymo sritims priklausomai nuo to, kokia apimtimi šie standartai reguliuoja IRT priemonių pritaikymą).

Paskutinė atnaujinimo data: 2016-07-07