Lietuva užima 13-ą vietą Europos Komisijos paskelbtame ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse

2017 03 06
1857_imp_5b921d7e3c180f2fa54f938bb38d4d02.jpg

Š.m. kovo 3 d. Europos Komisija paskelbė naują Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI), apimantį galimybių naudotis e. ryšiu, naudojimosi internetu įgūdžių, naudojimosi e. ištekliais apimčių, svarbiausių skaitmeninių technologijų integracijos ir viešojo sektoriaus e. paslaugų įvertinimus.

2017 m. pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą 0,55 bendro balo (vertinimo skalėje nuo 0 iki 1) įvertinta Lietuva yra trylikta iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių. Estija šiais metais pagal DESI yra 9, Latvija – 19 iš visų ES valstybių narių.

  • Pagal galimybes naudotis e. ryšiu 0,70 balo įvertinta Lietuva yra aštunta iš ES valstybių narių. Lietuva pasiekusi puikius rodiklius fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio srityje: Lietuvoje fiksuotojo plačiajuosčio ryšio aprėptis siekia 99 proc. (16 vieta ES). ES kontekste, Lietuva užima aukštas pozicijas pagal sparčiojo plačiajuosčio ryšio abonentų dalį (t.y. 30 Mb/s ir didesnės spartos interneto ryšį naudojančių abonentų dalį nuo visų fiksuotojo plačiajuosčio ryšio abonentų): Lietuvos rodiklis – 61 proc. ES vidurkis – 37 proc., 7 vieta ES. Pagal asmenų pajamų dalį (proc.), išleidžiamą pigiausiam plačiajuosčio ryšio abonementui, užimame 6 vietą ES. Tačiau nepaisant beveik visuotinio plačiajuosčio ryšio prieinamumo ir žemų kainų, bendrai plačiajuostį ryšį yra užsisakę tik 63 proc. namų ūkių (o tai gerokai mažiau nei ES vidurkis – 74 proc.). Judriojo plačiajuosčio ryšio naudojimas nors ir gerėja, tačiau vis dar nesiekia ES vidurkio (75 abonentai iš 100 gyventojų, palyginti su ES vidurkiu – 84).
  • Pagal žmogiškąjį kapitalą, t.y. naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius, 0,45 balo įvertinta Lietuva yra dvidešimta iš ES valstybių narių. Pagrindinius naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius turi 52 proc. gyventojų, tuo tarpu ES vidurkis – 56 proc., ir Lietuva užima 17 vietą ES. Pagal interneto naudojimą Lietuva – 21-a (72 proc. gyventojų, ES vidurkis – 79 proc. gyventojų). Lyginant su praėjusiais metais, 0,4 proc. punkto didėjo informacinių ir ryšių technologijų specialistų dalis lyginant ją su visų dirbančių asmenų dalimi (2,1 proc., palyginti su 3,5 proc. ES vidurkiu, tik 26 vieta ES), tačiau Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio.
  • Lietuvos gyventojai palyginti aktyviai naudojasi interneto paslaugomis - 0,56 balo už šią sritį įvertinta Lietuva yra devinta iš ES valstybių narių. Itin aktyviai lietuviai internete skaito naujienas (93 proc. interneto naudotojų, 1 vieta ES), naudojasi vaizdo telefonija (69 proc. interneto naudotojų, 3 vieta ES) ir e. bankininkystės paslaugomis (73 proc. interneto naudotojų, 8 vieta ES), taip pat dažniau nei vidutinis europietis jungiasi prie socialinių tinklų (16 vieta ES). Tačiau vis dar nedidelė gyventojų dalis naudojasi su mokėjimais susijusiomis interneto galimybėmis: klausosi muzikos, žiūri vaizdo įrašus ar filmus internetu 77 proc. interneto naudotojų (18 vieta ES), internetu perka 44 proc. interneto naudotojų (23 vieta ES), užsakomosiomis vaizdo programų paslaugomis naudojasi 11 proc. namų ūkių, turinčių televizorius (21 vieta ES).
  • Už tai, kiek verslas yra integravęs skaitmenines technologijas, Lietuva įvertinta 0,44 balo ir yra aštunta. Naudojimasis elektroninėmis dalijimosi informacija (40 proc., 9 vieta ES) ir radijo dažninio atpažinimo priemonėmis (6,4 proc., 6 vieta ES) liko nepakitęs lyginant su praėjusiais metais. Padidėjo įmonių naudojimosi socialiniais tinklais (19 proc., 13 vieta ES), e.sąskaitų (24 proc., 8 vieta ES), kompiuterinės debesijos paslaugomis (13 proc., 13 vieta ES) rodikliai, šiose srityse Lietuva lenkia ES vidurkį. Palyginti su ankstesniais metais, internetu prekiaujančių mažųjų ir vidutinių įmonių dalis išliko tokia pati (18 proc., tačiau ji tebėra didesnė už ES vidurkį - 17 proc., 10 vieta ES). Pažymėtina, kad padidėjo apyvartos, kurią Lietuvos įmonės gauna iš e. prekybos, dalis (12,2 proc., 6 vieta ES). Tačiau tarptautine prekyba internetu užsiimančių mažųjų ir vidutinių įmonių dalis išliko nepakitusi (9,7 proc., 9 vieta ES).
  • Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje Lietuva yra vienuolikta iš visų ES valstybių narių. E. valdžios paslaugomis per metus naudojosi, t.y. teikė įvairias užpildytas e. formas valdžios institucijoms, 43 proc. interneto naudotojų – pagal šį rodiklį Lietuva, kaip ir ankstesniais metais, užima 8 vietą ES. Pagal pasiūlos rodiklį, gerai vertinamos galimybės iš institucijų gauti iš anksto užpildytas e. formas  (9 vieta ES), tačiau dar yra kur tobulėti tokiose svarbiose srityse, kaip atvirieji duomenys (40 proc., 26 vieta ES). Pagal elektroninių paslaugų užbaigtumą Lietuva, surinkusi 92 balus, užimą 7 vietą ES.

Apibendrinant, Lietuvos rezultatai geresni už ES vidurkį visose srityse, išskyrus naudojimosi internetu įgūdžių srityje, kurios pažanga buvo nežymi. Lietuvos rodikliai augo galimybių naudotis e. ryšiu srityje, tačiau lėčiau nei ES vidurkis. Tačiau Lietuva ženkliai pagerino rodiklius svarbiausių skaitmeninių technologijų integracijos ir viešojo sektoriaus e. paslaugų srityse. Pagal ES valstybių narių grupavimą, Lietuva priklauso vidutinių veiklos rodiklių šalių grupei. Kitos šiai grupei priklausančios šalys yra Malta, Austrija, Čekija, Prancūzija, Vokietija, Latvija, Portugalija, Slovėnija ir Ispanija. Lyderių  pozicijas užima Danija (skaitmeninės veiklos balas – 0,71 iš 1), Suomija (0,68 balo) ir Švedija (0,67 balo).

DESI 2017 indeksas apskaičiuotas remiantis valstybių 2016 m. statistiniais rodikliais.

Visą informaciją apie Lietuvos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą galite rasti čia.

DESI 2017 apžvalgą galite rasti čia.

Duomenų šaltinis: Europos Komisija, IVPK