Europos Komisija paskelbė sparčiojo plačiajuosčio interneto naudojimo ataskaitą

Data

2018 01 17

Įvertinimas
0
social-media-2489594_960_720.jpg

Naujai paskelbtais Europos Komisijos duomenimis, apibendrinančiais plačiajuosčio interneto ryšio prieigos situaciją Europoje 2017 metais, Lietuva šiek tiek atsilieka nuo pirmaujančių valstybių sparčiojo plačiajuosčio interneto naudojimo srityje.

Bazinio fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skvarba (t. y. abonentų skaičių 100 gyventojų) 2017 m. liepą Lietuvoje siekė 27,8 proc. (ES vidurkis – 30,5 proc.); pagal šį rodiklį Lietuva buvo 15 iš 28 ES valstybių. Fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skvarba Lietuvoje per metus sumažėjo 1,5 proc. punkto. Lietuvoje net 69 proc. plačiajuosčio ryšio abonentų jungiasi šviesolaidinėmis linijomis („FTTH/B“ – angl. „Fiber to the Home/Building“), 19 proc. – DSL linijomis, 12 proc. – kitomis technologijomis. Pagal gyventojų, kurie jungiasi prie plačiajuosčio ryšio šviesolaidinėmis linijomis, dalį Lietuvą lenkia visas ES valstybes.

Sparčiojo naujos kartos interneto (30 Mb/s ir spartesnio) skvarba, t. y. abonentų skaičius 100 gyventojų, 2017 m. liepą Lietuvoje siekė 19,4 proc. (ES vidurkis – 17,9 proc.). Pagal šį rodiklį Lietuva – 9-ta tarp ES valstybių narių. Pirmame trejetuke:  Olandija (32,5 proc.), Belgija (31,69 proc.) bei Malta (23 proc.).

Itin spartaus, t. y. 100 Mb/s ir didesnės spartos, interneto skvarba Lietuvoje 2017 m. liepą siekė 11,7 proc. (ES vidurkis – 7,3 proc.). Pagal šį rodiklį Lietuva – 12-ta ES, pirmajame trejetuke – Švedija (24 proc.),  Belgija (19,8 proc.) ir Portugalija (16,5 proc.)

Su Europos Komisijos pateikiamais detaliais duomenimis ir jų rinkimo metodologija galite susipažinti čia. 

Duomenų šaltinis: Europos Komisija, IVPK